Norint, kad Lietuvoje vystytųsi moderni infrastruktūra, konkurencingas, aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas ir žemės ūkis, o energetika būtų nepriklausoma, reikėtų apie 23 mlrd. eurų investicijų. Šios lėšos leistų atnaujinti socialinę, energetikos ir susisiekimo infrastruktūrą bei paskatinti verslo ir žemės ūkio modernizaciją. Ar valstybė pajėgi viena finansuoti tokį poreikį, ar reikia ieškoti kitų kelių?

Svarbu suprasti, kad finansavimo trūkumas dažnai nėra pinigų stokos problema. Rinkoje lėšų pakanka, tačiau dalis ekonomikos dalyvių negali jų pasiekti dėl finansų įstaigų reguliacinių prievolių ir rizikos valdymo reikalavimų. Kitaip tariant, finansavimo „nepakankamumas“ kyla dėl rinkos sąlygų, o ne dėl kapitalo trūkumo.

Viešosios investicijos – raktas prieinamam finansavimui

Viešosios investicijos, t. y. valstybės ar Europos Sąjungos lėšos, nukreiptos į projektus, kurie kuria ilgalaikę naudą visuomenei, tampa įrankiu atverti kelią privačiam kapitalui. Skirtingai nei privačios investicijos, orientuotos į rizikos ir grąžos santykį, viešosios investicijos siekia platesnio rezultato: ekonomikos augimo, socialinės gerovės ir tvarios aplinkos.

Svarbu pabrėžti skirtumą: viešosios lėšos gali būti skirtos valstybės funkcijoms – socialinėms išmokoms, atlyginimams, sveikatos ar švietimo paslaugoms. Viešosios investicijos – tai tik viena lėšų panaudojimo kryptis, nukreipta į ilgalaikę grąžą: verslumo skatinimą, infrastruktūros plėtrą, energetinį efektyvumą, žemės ūkį.

Investicijos nebūtinai reiškia tiesiogines dotacijas. Vis dažniau jos teikiamos kaip paskolos ar garantijos, leidžiančios toms pačioms lėšoms „suktis“ sistemoje kelis kartus. Tokiu principu veikia plėtros bankai, kurie ne tik administruoja valstybės ir ES lėšas, bet ir pritraukia papildomą kapitalą iš privačių partnerių. Tokia praktika leidžia gerokai padidinti bendrą finansavimo apimtį ir įtraukti privatų sektorių į visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą.

ILTE – sudaro sąlygas finansavimui pasiekti rinkos dalyvius

Lietuvoje nacionalinio plėtros banko funkcijas atlieka ILTE. ILTE tikslas nėra pačiai suteikti visą reikiamą finansavimą, o sukurti tokią finansinę aplinką, kurioje privačios lėšos galėtų pasiekti tuos ekonomikos dalyvius, kuriems jų labiausiai reikia. Tai reiškia, kad plėtros bankas, veikdamas per garantijas, rizikos pasidalijimą ar partnerystes, sumažina rinkos barjerus ir pritraukia didesnius kapitalo srautus nei pats turėtų galimybių tiesiogiai paskolinti.

Šiuo metu ILTE finansuoja smulkųjį ir vidutinį verslą, dideles įmones, žemės ūkį, viešąjį sektorių ir gyventojus daugiabučių modernizavimo projektuose – tai vienintelė tiesiogiai gyventojams skirta priemonė. ILTE teikia paskolas, garantijas, investicijas į kapitalą.

2025 m. pirmąjį pusmetį ILTE valdomas portfelis siekė 1,45 mlrd. eurų. Šiais metais jau pasirašyta daugiau nei 1,8 tūkst. naujų sutarčių už 556,6 mln. eurų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, paklausiausia ILTE paslauga išliko garantijos, kurių 2025 m. pirmąjį pusmetį suteikta už 125 mln. eurų sumą. Šis bendradarbiavimas su finansų rinkos dalyviais leido smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių finansavimui papildomai pritraukti 166 mln. eurų. Iš viso per 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo pritraukta daugiau nei 191 mln. eurų finansavimo partnerių lėšų. Portfelinių garantijų priemonėse vienas ILTE investuotas euras pritraukė 1,26 euro finansavimo partnerių lėšų, o individualių garantijų priemonėse – 1,61 euro.

Grįžtant prie pradinės minties – nors 23 mlrd. eurų poreikis infrastruktūros, energetikos, verslo ir žemės ūkio projektams skamba įspūdingai, tačiau realybėje nebūtina, kad valstybė turėtų tokią sumą. ILTE užduotis – sudaryti sąlygas, kad prie šių tikslų įgyvendinimo prisidėtų ir privačios lėšos. Kiekvienas suteiktas finansinis instrumentas atveria kelią daug didesnėms investicijoms, o tai reiškia, kad valstybės indėlis virsta ilgalaike nauda visuomenei.