Paveldas

Paskola gali būti skirta atnaujinti, aktualizuoti ir įveiklinti kultūros paveldo objektus, pritaikant juos šiuolaikinės visuomenės ir (arba) vietos bendruomenės kultūriniams, socialiniams ir (arba) ekonominiams poreikiams, išnaudoti kultūros paveldo objektų atnaujinimo potencialą ekonominės plėtros didinimui, naujų veiklos sričių ir pajamų šaltinių, verslų ir darbo vietų kūrimui, darnaus turizmo vystymuisi.

Paskolos gavėjams, kurie kreipiasi finansavimo, išskiriami šie regionai: Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas ir Sostinės regionas.

Kultūros paveldo objektas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą - pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.

Kultūros paveldo objekto aktualizavimas ir įveiklinimas - kultūros paveldo objekto pritaikymas šiuolaikinės visuomenės ir (arba) vietos bendruomenės kultūriniams, socialiniams ir (arba) ekonominiams (t. y., teritorijos, regiono patrauklumo investicijoms didinimas, investicijų įtaka naujų darbų vietų, papildomos rinkos sukūrimui ir pan.) poreikiams.

Verslo subjektas ir įmonių grupė (jei verslo subjektas priklauso įmonių grupei) yra laikoma patiriantys sunkumų, kaip apibrėžta Bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punkte:

• ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijantis pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES (37) I priede, o „akcinis kapitalas“, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus;
• bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo) skolą, kurios daugiau nei pusė jos kapitalo, kaip parodyta bendrovės apskaitoje, buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šioje nuostatoje „bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES II priede;
• jeigu įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra;
• jeigu įmonė gavo sanavimo pagalbą ir dar negrąžino skolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano;

įmonė, kuri nėra MVĮ, jeigu per paskutinius dvejus metus:

įmonės balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis viršija 7,5 ir įmonės EBITDA (pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo, ir amortizacijos) palūkanų padengimo santykis yra mažesnis negu 1,0.

Kliento veikla, dėl kurios finansavimo kreipiamasi, nėra vykdoma Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 2 c ir 3 dalyje išvardytuose sektoriuose ir veiklose:
 - pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

• pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (35), išskyrus pagalbai mokymui, pagalbai MVĮ gauti finansavimą, pagalbai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, inovacijų pagalbai MVĮ, pagalbai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams;
• pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus papildomų išlaidų, kitų nei transporto išlaidos, atokiausiuose regionuose kompensavimui, kaip nustatyta 15 straipsnio 2 dalies b punkte, MVĮ teikiamai pagalbai konsultavimui, rizikos finansų pagalbai, pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbai MVĮ, pagalbai aplinkos apsaugai, pagalbai mokymui bei pagalbai palankių sąlygų neturintiems ir neįgaliesiems darbuotojams;
• pagalbai, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje šiais atvejais:
• - kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį arba
• - kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;
• pagalbai nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas Nr. 2010/787;
• 13 straipsnyje nenurodytų kategorijų regioninei pagalbai.

Kai įmonė veikia ir pirmos pastraipos a, b arba c punkte nenurodytuose sektoriuose, ir sektoriuose, kurie įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, šis reglamentas taikomas pagalbai, kuri suteikta pastaruosiuose sektoriuose ar pastarajai veiklai, su sąlyga, kad valstybės narės tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskirdamos veiklos sritis ar išlaidas, užtikrina, kad veiklai į taikymo sritį neįtrauktuose sektoriuose nebūtų naudojama pagal šį reglamentą suteikta pagalba.

Taip, verslo planą būtina pateikti, nes iš kliento pateikto verslo plano įsitikinama paskolos lėšomis finansuojamų išlaidų tinkamumas. Rengiant verslo planą siūloma vadovautis VšĮ Inovacijų agentūros rekomenduojama verslo plano struktūra

Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos projektui vykdyti reikalingos išlaidos, atitinkančios Reglamento Nr. 651/2014 53 straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas ir reikalavimus:

• infrastruktūros, kurios bent 80 % arba laiko, arba vietos pajėgumo per metus yra naudojama kultūros tikslams, statymo, atnaujinimo, įsigijimo, išsaugojimo arba pagerinimo išlaidas;
• kultūros paveldo įsigijimo, įskaitant nuomą, nuosavybės perdavimą arba fizinį perkėlimą, išlaidas;
• materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugojimo, išsaugojimo, atkūrimo ir rekonstrukcijos išlaidas, įskaitant papildomas laikymo tinkamomis sąlygomis, specialių įrankių, medžiagų išlaidas ir dokumentavimo, tyrimų, skaitmeninimo ir skelbimo išlaidas;
• kultūros paveldo prieinamumo visuomenei, įskaitant skaitmeninimo išlaidas ir išlaidas kitoms naujoms technologijoms, prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems asmenims gerinimo (visų pirma nuolydžių ir liftų neįgaliesiems, nuorodų Brailio raštu ir rankinio valdymo eksponatų muziejuose įrengimo) ir kultūros įvairovės, susijusios su pristatymais, programomis ir lankytojais, išlaidas;
• kultūros projektų ir kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo, mainų programų ir dotacijų išlaidas, įskaitant atrankos procedūrų išlaidas, reklamos išlaidas ir išlaidas tiesiogiai susidariusias vykdant projektą.

Taip, teikiant finansavimą, finansuojamo projekto įgyvendinime privalo dalyvauti privatūs finansuotojai. Privačiu finansuotoju gali būti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris nustatyta lėšų dalimi prisideda prie paskolos gavėjo projekto įgyvendinimo.

Privataus finansavimo lėšomis finansuojama ne mažiau kaip 20 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos (suma skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), išskyrus tuos atvejus, kai paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas), tarp jų, ne mažiau kaip 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų turi sudaryti nuosavos paties paskolos gavėjo lėšos (reikalavimas dėl nuosavų paties paskolos gavėjo lėšų netaikomas, kai dėl paskolos projekto įgyvendinimui kreipiasi valstybės ir (arba) savivaldybės institucija ar įstaiga). Paskolos davėjo suteikiamos paskolos suma negali viršyti 80 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų (išlaidų suma skaičiuojama be PVM, išskyrus tuos atvejus kai paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas).

Paskolos lėšos turi būti panaudotos per 24 mėn. nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos, bet ne ilgiau nei iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Jei, esant pagrįstoms aplinkybėms, paskolos gavėjas paskolos lėšų nespėja panaudoti per nustatytą 24 mėn. terminą, paskolos gavėjo prašymu, paskolos lėšų panaudojimo terminas, paskolos davėjo sprendimu gali būti pratęstas paskolos davėjo sprendime nurodytu terminu.

Privataus finansuotojo atliktos investicijos į projektą (apmokėtos tinkamos finansuoti projekto išlaidos), kurios atliktos ne seniau kaip 12 mėn. iki paraiškos paskolai gauti pateikimo paskolos davėjui dienos, laikomos tinkamu privataus finansuotojo dalyvavimu projekte.

Paskolos davėjui atlikus paskolos gavėjo ir paskolos negrąžinimo rizikos vertinimą, vadovaujantis paskolos davėjo patvirtinta metodika, paskolai gali būti taikomos paskolos užtikrinimo priemonės. Tuo atveju, jeigu paskolos užtikrinimo priemonės taikomos, visas išlaidas, susijusias su Paskolos užtikrinimo priemonių įforminimu (turto vertinimo, notaro paslaugų mokesčiai ir kt.), apmoka paskolos gavėjas.

ILTE pateiktos paraiškos vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo visų teisingai pateiktų dokumentų dienos. Paraiškos vertinamos eiliškumo tvarka pagal jų registravimo ILTE datą ir laiką.

Yra nustatytas 0,4 proc. nuo paskolos sumos dydžio vienkartinis mokestis, bet ne mažiau kaip 500 Eur. paskolos sudarymo mokestis pagal paskolos davėjo išrašytą išankstinę sąskaitą mokamas prieš paskolos sutarties pasirašymą.

Paskolos gavėjui, tinkamai įgyvendinus projektą, gali būti skiriama iki 30 proc. suteiktos ir išmokėtos paskolos sumos (priklausomai, kuri suma mažesnė) dotacija. Dotacijos dalimi sumažinama grąžintinos paskolos sumos dalis, bet ne daugiau nei negrąžintos paskolos likutis po projekto įgyvendinimo.

Sprendimas dėl galimos skirti dotacijos suteikimo priimamas kartu su sprendimu dėl paskolos suteikimo, bet paskolos sumos dalis bus konvertuojama į dotaciją tik įgyvendinus projektą.

Paskolos gavėjas, baigus įgyvendinti projektą įsipareigoja:

 - kultūros paveldo objektą išlaikyti nuosavybėje ir (ar) valdyti ne trumpiau kaip 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos;

 - praėjus vieneriems metams po projekto įgyvendinimo pabaigos, pateikti ILTE kultūros paveldo objektą per metus aplankusių lankytojų skaičių;

 - pateikti ILTE kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų priėmimo perdavimo aktą, kai atliekami tvarkybos darbai, jame nurodant pagal projektą atliktų darbų sumą;

 - pateikti statybos darbų užbaigimo aktą (kai atliekami statybos darbai) ar, tuo atveju, kai statybos darbų užbaigimo aktas pagal statybų įstatymą nėra privalomas, kitus statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus (deklaraciją apie statybos užbaigimą, statybos darbų priėmimo – perdavimo aktą ar kt.), juose nurodant pagal projektą atliktų darbų sumą;

 - pateikti projekto įgyvendinimo ataskaitą, kurios forma skelbiama ILTE interneto svetainėje https://ilte.lt.

Reikšmingas žalos nedarymo principas (RŽNP) yra apibrėžtas Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje šešiems aplinkos tikslams:

• Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą klimato kaitos švelninimui, jei dėl jos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis.
• Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabar ir ateityje tikėtinas klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai, žmonėms, gamtai, ar turtui.
• Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala vandens telkinių, įskaitant paviršinį ir požeminį vandenį, gerai būklei, geram ekologiniam potencialui, arba gerai jūrų vandenų aplinkos būklei.
• Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, arba kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai.
• Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis.
• Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

RŽNP taikomas (nebaigtinis sąrašas):

• Europos taksonomijos reglamentas dėl tvarios ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo (Reglamentas (ES) 2020/852);
• Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP, angl. RRF), 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad RŽNP principas yra horizontalus visų nacionalinių atkūrimo ir atsparumo planų principas. Todėl visos Naujos kartos Lietuva priemonės turi atitikti RŽNP principą.
• Europos Komisijos sprendimu RŽNP taiko savo programai „REPowerEU“ - Europos Sąjungos neatidėliotinam planui, kuriuo siekiama nutraukti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir spręsti klimato krizę. RŽNP taikymo pagal „REPowerEU“ programą gaires galima rasti Komisijos rekomendaciniame dokumente.
• RŽNP taip pat minimas Reglamento (ES) 2021/10604, kuriame pateikiamos 8 Europos fondams skirtos bendros nuostatos. Fondams yra nustatytas tikslas skatinti darnų vystymąsi, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir principą RŽNP. Aštuoni Europos fondai, kuriems tenka trečdalis Europos biudžeto, yra šie:
  •      Europos regioninės plėtros fondas;
  •      Europos socialinis fondas plius;
  •      Sanglaudos fondas;
  •      Teisingo perėjimo fondas;
  •      Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas;
  •      Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas;
  •      Vidaus saugumo fondas;
  •      Sienų valdymo ir vizų priemonė;
• Reglamente (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje nustatyta, kad investicija į ekonominę veiklą gali būti laikoma tvaria tik tuo atveju, jei ji prisideda prie socialinio ar aplinkosauginio tikslo ir nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam socialiniam ar aplinkosauginiam tikslui.

Numatoma plėsti RŽNP taikymą.

Paskolos gavėjas įvertina galimą neigiamą planuojamo vykdyti projekto ar veiklos poveikį aplinkai užpildydamas RŽNP anketą (deklaraciją), kurią turi pateikti kartu su paraiška dėl finansavimo gavimo. Atsakymai į anketos (deklaracijos) klausimus turėtų būti kuo išsamesni, prireikus pateikiant gautus leidimus, žemėlapius, nuorodas į galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Vertinant vadovaujamasi šiais principais:

• RŽNP vertinimu siekiama nustatyti, įvertinti ir, jei įmanoma, sušvelninti bet kokį galimą neigiamą poveikį 6 aplinkosaugos tikslams. Jei reikia, paskolos gavėjas turi aprašyti priemones, skirtas tokiam neigiamam poveikiui sumažinti.
• Atliekant RŽNP vertinimą turi būti atsižvelgiama į veiklos ir (ar) projekto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą, t. y. per kelis jo kūrimo etapus (pirkimo, gamybos, naudojimo ir gyvavimo pabaigos etapus).
• Atliekant RŽNP vertinimą turi būti atsižvelgiama ne tik į tiesioginį (veiklos, projekto poveikį įgyvendinimo metu), bet ir į svarbiausią netiesioginį poveikį, kuris atsiranda įgyvendinus projektą, ir kuris yra pagrįstai nuspėjamas.
• Paskolos gavėjas turi pagrįsti kiekvieną savo atsakymą dėl kiekvieno aplinkosaugos tikslo. Priešingu atveju RŽNP bus neatliktas, o projektas neatitiks finansavimo teikimo reikalavimų. Tas pats bus taikoma ir tuo atveju, jei bus pateikti neišsamūs atsakymai, pavyzdžiui, „NE“, „TAIP“, „netaikoma“, „Poveikio šioje srityje nėra“, „Ne, mūsų projektas neturės neigiamo poveikio“.

     o Jei atlikus RŽNP vertinimą paaiškėja, kad numatomas poveikis atitinkamam aplinkosaugos tikslui yra nereikšmingas arba jo nėra, vis tiek reikia pateikti trumpą ir tinkamą pagrindimą. Poveikio mažinimo tikslo pavyzdys: „Šį projektą sudaro teorinis tyrimas arba juo ketinama nustatyti mokslinių tyrimų metodą. Jokių kelionių nėra ir nenumatoma, kad išmetamas CO2 kiekis labai padidės. Todėl projektas turės nereikšmingą poveikį klimato kaitos švelninimui.“

     o Jei atlikus RŽNP vertinimą paaiškėja, kad projektas daro didesnį nei nereikšmingą poveikį vienam ar keliems aplinkosaugos tikslams, reikės atlikti išsamesnę analizę, pvz., atlikti poveikio aplinkai vertinimą, bioįvairovės vertinimą ir t. t.

• RŽNP savianalizės metu taip pat turėtų būti įvertinama reikšmingo poveikio aplinkai rizika ir jos mažinimo priemonės.
• Atliekant RŽNP vertinimą naudinga pasinaudoti šia informacija:
  • kokybine informacija (įrangos gyvavimo ciklas, būsimos klimato rizikos įvertinimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo valdymas statybvietėse, energijos šaltiniai naudojami įrangai ir transporto priemonėms maitinti, ir t. t.);
  • technine informacija (technologijos, infrastruktūros tarnavimo laikas, brėžiniai, schemos ir t. t.);
  • kiekybine informacija (statybinių atliekų tvarkymas, infrastruktūros energijos suvartojimas, su įrangos gamyba susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir kt.).

Taip. Paskolos gavėjas įvertina projekto poveikį kiekvienam iš šešių aplinkosaugos tikslų, net jei vienas iš tikslų ir nesusijęs su nagrinėjamu projektu (bet koks poveikis tokiam tikslui taip pat turi būti peržiūrėtas ir ši analizė užfiksuota arba turi būti pateiktas pagrindimas, kodėl projektas neturės jokio poveikio šiam tikslui).

Ne. RŽNP vertinimas susijęs tik su neigiamu projekto poveikiu. Teigiamas projekto poveikis aplinkai gali būti įtrauktas į kitas dokumentų rinkinio dalis, tačiau jis pats savaime nėra svarbus atliekant RŽNP vertinimą, t. y. neužtikrina, kad nėra svarbios rizikos ar didelės žalos. Tai, kad projektas daro teigiamą poveikį vienam iš aplinkosaugos tikslų, neužkerta kelio tam, kad šis projektas gali padaryti reikšmingą žalą kuriam nors kitam aplinkosaugos tikslui.

Taip, jeigu veiklos finansuojamos iš EGADP lėšų.

Išimtys:

• Projekto veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje, išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) 5.2 punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro;
• Projekto veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447;
• Projekto veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais.

Įgyvendinant ir pasibaigus projektui. Projektų vadovai arba rangovai padeda vykdyti RŽNP stebėseną, kuriai vadovauja valdžios institucija. Projekto vadovas arba rangovas įgalioja viešąją instituciją apsilankyti vietoje ir pateikia institucijai visus tokiai stebėsenai reikalingus dokumentus ir informaciją. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (nenuspėjamam įvykiui arba naujai informacijai, kuri gali turėti įtakos RŽNP laikymuisi), rangovas arba projekto vadovas turi automatiškai ir nedelsdamas pranešti apie tai valdžios institucijai.

Nesilaikant RŽNP paskolos gavėjas patirs pasekmes, kurios nustatytas paskolos sutartyje, priemonės aprašyme ar nuostatuose, ar kitame teisiniame dokumente.