Ar Lietuvos kapitalo rinka pasirengusi finansuoti verslo augimą?
Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika sėkmingai atlaikė išorės sukrėtimus – nuo pandemijos iki energijos kainų šuolio ir geopolitinių įtampų – ir išliko tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungos šalių. Vis dėlto šiais metais Lietuvoje viešėjusių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų vertinimu, tolesnis ekonomikos augimas, be kita ko, priklausys nuo to, kaip sparčiai šalis gebės diegti technologijas ir inovacijas bei pritraukti investicijų. TVF pabrėžia, kad Lietuvos konkurencingumą stiprintų ir gilesnė kapitalo rinka, gebanti sutelkti lėšas ir nukreipti jas ten, kur jos sukuria daugiausia vertės. Tačiau iki šiol Lietuvos įmonių finansavime ji vaidino nedidelį vaidmenį.
Įmonių poreikis finansavimui auga, tačiau kapitalo rinka lieka nuošalyje
Viena vertus, perspektyvių projektų – nuo verslo plėtros iki inovacijų – Lietuvos įmonėms netrūksta. 2026 m. ILTE atliktame finansavimo poreikio verslui vertinime išorinio finansavimo poreikį nurodė trečdalis apklaustų smulkiojo ir vidutinio verslo bei apie pusė didelių įmonių, o beveik pusė šio finansavimo skirta plėtrai, modernizavimui, skaitmeninimui ir inovacijoms. Tačiau Lietuvos įmonės tokius projektus kur kas dažniau finansuoja kredito įstaigų paskolomis arba nuosavomis lėšomis. Tai atsispindi Lietuvos kapitalo rinkos dydyje, kuris, nepaisant pastebimo aktyvumo augimo pastaraisiais metais, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), yra vienas mažiausių ES. Europos Centrinio banko duomenimis, 2025 m. pabaigoje Lietuvos ne finansų bendrovių biržoje prekiaujamų akcijų vertė siekė apie 7 proc. BVP (ES vidurkis – apie 73 proc.), o ne finansų įmonių išleistų obligacijų likutis siekė apie 3 proc. BVP (ES vidurkis – apie 11 proc.).
Uždaras ratas: mažas rinkos aktyvumas ir įmonių abejonės
Vangaus įmonių finansavimosi kapitalo rinkoje priežastys įvairios. Vienas įmones riboja kapitalo rinkos gylis: ILTE vertinime beveik penktadalis didelių ir mažų įmonių abejojo, kad sėkmingai pavyktų išplatinti obligacijų emisiją. Kitas stabdo ne finansinės kliūtys, įskaitant žinių apie kapitalo rinką stoka ar savininkų nenoras dalytis įmonės valdymu. Taip susidaro uždaras ratas: kuo mažiau įmonių siekia pritraukti investicijas kapitalo rinkoje, tuo rinka mažiau domina investuotojus, o be jų įmonėms sunkiau žengti pirmą žingsnį. Ilgainiui negili rinka riboja visos ekonomikos augimą, kadangi įmonės nesiima drąsesnių, didesnę grąžą žadančių projektų.
Investuotojų ir kapitalo trūkumas stabdo rinkos plėtrą
Rinkai augti reikia didelio ir ilgalaikio kapitalo, leidžiančio įmonėms imtis ambicingų projektų. Vakarų Europoje pagrindinis jų šaltinis yra privatūs instituciniai investuotojai: pensijų fondai, investicijų ir draudimo bendrovės. Tačiau Lietuvoje jų dydis išlieka mažas. 2025 m. pabaigoje pensijų fondų turtas Lietuvoje, palyginti su BVP, siekė apie 13 proc. ir Europos mastu išliko nedidelis, atsilikdamas ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo kaimyninių Latvijos bei Estijos. Šį trūkumą sunku kompensuoti privačiu užsienio kapitalu, nes nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios dalis užsienio investuotojų dėl išaugusios geopolitinės rizikos Baltijos šalių rinkas vertina atsargiau. Privataus institucinio kapitalo trūkumas atsiliepia ypač jaunoms bei inovatyvioms įmonėms, kurioms kantrų finansavimą rasti sunkiausia. Todėl sprendimai, skatinantys esamų ilgalaikių privačių investuotojų augimą ir naujų pritraukimą, Lietuvos kapitalo rinkai itin svarbūs.
Smulkieji investuotojai – dar neišnaudota galimybė
Dalį šio trūkumo kompensuoja gausėjantis smulkiųjų investuotojų skaičius, kuris, Lietuvos banko duomenimis, vien pernai paaugo 40 proc., iki 250 tūkst. Vis dėlto investavimo kultūra Lietuvoje taip pat dar jauna: dauguma gyventojų į kapitalo rinkas neįsitraukę, o santaupas dažniau laiko indėliuose ar investuoja į nekilnojamą turtą - kitaip nei tai daro kiti europiečiai. Todėl svarbu toliau plėtoti finansinį švietimą ir finansinių priemonių pasiūlą, kad daugiau lėšų pasiektų vietos rinką, o gyventojai galėtų aktyviau dalyvauti įmonių kuriamos vertės augime.
Gilesnė kapitalo rinka – svarbi Lietuvos augimo sąlyga
Augant kapitalo poreikiui, kapitalo rinkos plėtra neišvengiamai tampa būtina konkurencingumo ir ekonomikos augimo sąlyga. Būtent išsivysčiusi kapitalo rinka gali sutelkti didelį kapitalą ir nukreipti jį į tuos Lietuvos įmonių projektus, kuriems jo labiausiai reikia ir kurie gali reikšmingai prisidėti prie ekonomikos augimo. Nuo to, ar ji taps įmonėms įprasta finansavimosi alternatyva, priklausys, ar rinka liks pavienių projektų įrankiu, ar taps svariu ekonomikos augimo varikliu.
ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė