Paskolos „Pokytis“

SVV deklaracijos pildymo atmintinė:

1. Išsiaiškinkite, kokia įmonė esate (savarankiška, susijusi ir (arba) partnerinė).
2. Jei turite susijusių ir (arba) partnerinių įmonių, šių ryšius nurodykite nepriklausomai nuo šalies, kurioje įmonės veikia.
3. Kad būtų lengviau, turėkite akcininkų struktūrą.
4. Jei įmonės akcininkas yra fizinis asmuo, pasitikrinkite, kokiomis veiklomis užsiima šio asmens kitos įmonės.
5. Apskaičiuokite įmonės (įmonių) darbuotojų skaičių, metines pajamas ir balanso turtą.
6. Finansinius duomenis (5 punktas) nurodykite už paskutinius 3 finansinius metus.
7. Valstybės įmonei Registrų centrui pateikite patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, jei to dar neatlikote.
8. Nustatykite įmonės dydį (labai maža, maža, vidutinė, didelė įmonė).
9. Nustatykite šiuo metu esantį įmonės statusą (SVV subjektas, ne SVV subjektas).
10. Nepamirškite, kad SVV deklaracijoje pateikiami pildymo dieną aktualūs duomenys.

Atsisiųsti išsamų gidą

Smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjekto statusas deklaruojamas užpildant SVV subjekto statuso deklaraciją.

Tai galima padaryti per automatizuotą ir skaitmenizuotą SVV subjekto statuso deklaracijos įrankį, kuris leidžia deklaraciją užpildyti greičiau ir paprasčiau. Šiuo įrankiu verslo atstovai gali naudotis Registrų centro savitarnoje, prisijungę prie Juridinių asmenų registro.

Teikiant SVV deklaraciją, skaitmenizuotas įrankis nėra privalomas – galima ir toliau naudoti įprastą deklaracijos formą.

Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (2017 m. balandžio 21 d. redakcija).

Atsisiųsti deklaracijos formą

Pagrindinės sąvokos ir nuostatos deklaruojant SVV subjekto statusą

• SVV subjektas – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, atitinkanti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – SVVPĮ) 3 straipsnyje nustatytas sąlygas ir verslininkas, atitinkantis SVVPĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.
• Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo.
• Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla.
• Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų, apimanti prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlygį.

Labai mažos įmonės, mažos įmonės ir vidutinės įmonės (SVV) kriterijai:

Įmonė, kuri neatitinka vidutinės, mažos arba labai mažos įmonės kriterijų, laikoma didele įmone.

Darbuotojų skaičius yra įmonės vidutinis metinis darbuotojų skaičius. Jis apskaičiuojamas vadovaujantis Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-249.

Įmonės finansiniai duomenys imami iš paskutinių metų, o jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – iš paskutinių dvejų metų patvirtintų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių arba iš įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių. Jeigu sudaryti ir tvirtinti metines finansines ataskaitas arba metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonei nėra privaloma, įmonės finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis kitais finansiniais dokumentais, kuriuose sukauptos informacijos pakanka Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti.

Skaičiuojant aukščiau paminėtus rodiklius, vertinami ne tik deklaranto (SVV subjekto statusą deklaruojančios įmonės) rodikliai, bet ir su deklarantu susijusių įmonių ir partnerinių įmonių atitinkami rodikliai. Pildant SVV deklaraciją reikia deklaruoti visas su deklarantu susijusias įmones, jų susijusias ir partnerines įmones, taip pat deklaranto partnerines įmones, partnerinių įmonių susijusias įmones, jei jos su deklarantu susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais.

Pildant SVV deklaraciją ir nustatant deklaranto SVV subjekto statusą, reikia atkreipti dėmesį į šias nuostatas:

• Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius.
• Jei paraiškos vertinimo metu paaiškėja, kad po deklaravimo dienos deklarantas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito verslo subjekto (-ų), arba įsigijo 25 procentus ir daugiau kitos įmonės akcijų, deklaranto SVV subjekto statusas nustatomas pagal po prijungimo ar akcijų įsigijimo sandorio sudarymo dienos atsiradusius įmonių tarpusavio ryšius.
• Jei SVV subjektas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito (-ų) verslo subjekto (-ų) ir dėl to tapo didele įmone, šio verslo subjekto duomenys užpraeitais ir užužpraeitais metais nėra vertinami ir tokia įmonė laikoma didele.
• Jei įmonės dalyvis (akcininkas ar steigėjas), turintis 25 proc. ar daugiau akcijų ar dalyvių balsų, yra valstybė ar savivaldybė, jų institucija, įstaiga ar jos kontroliuojamas juridinis asmuo, įmonė nėra SVV subjektas (išskyrus SVVPĮ numatytas išimtis).
• Jei deklaranto SVV subjekto statusas keitėsi per paskutinius dvejus metus, SVV subjekto statusas nustatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.

SVV subjekto statuso vertinimas pagal metus

• Sumuojant atitinkamus rodiklius, prie deklaranto rodiklių partnerinės įmonės rodikliai sumuojami proporcingai turimų dalyvių balsų skaičiui (pvz., jei deklarantas turi 40 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius taikomas 0,4 koeficientas). Susijusios įmonės atitinkami rodikliai sumuojami pilna apimtimi, neatsižvelgiant į turimų balsų skaičių (pvz., jei deklarantas turi 60 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius abiejų įmonių rodikliai yra susumuojami).

Pildant SVV statuso deklaraciją:

• dvejus metus veikianti įmonė (deklarantas) deklaracijoje nurodo praeitų ir užpraeitų metų duomenis. Pvz., 2018 m. birželio mėn. įsteigta įmonė, deklaruodama savo statusą 2021 m. kovo mėn., pildo 2018 m. ir 2019 m. duomenis. Po 2020 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo turi pildyti atitinkamai 2019 m. ir 2020 m. duomenis;
• trejus ar daugiau metų veikianti įmonė nurodo praeitų, užpraeitų ir užužpraeitų metų duomenis. Pvz., 2013 m. įsteigta įmonė, deklaruodama savo statusą 2021 m., pildo 2020 m., 2019 m. ir 2018 m. duomenis;
• naujai įsteigta įmonė, kurios metiniai finansiniai duomenys dar nepatvirtinti, pildo prognozinius duomenis, o jei ši įmonė turi partnerinių ir (ar) susijusių įmonių, kurios veikia dvejus metus ar ilgiau – pildomi šių įmonių patvirtinti duomenys. Pvz., 2021 m. įsteigta įmonė turi susijusią įmonę veikiančią nuo 2012 m., įmonė deklaruodama savo statusą 2021 m. deklaracijoje nurodo prognozinius 2021 m. duomenis, bei susijusios įmonės duomenis už 2020 m. ir 2019 m.

Norminiai dokumentai

• Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas
• Ūkio ministro įsakymas dėl SVV subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir SVV subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo
• Ūkio ministro įsakymas dėl SVV subjektų vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo

Pavyzdžiai

• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi dvi partnerines įmones: UAB B ir UAB C, kurioms priklauso po 38% UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi susijusią įmonę UAB B, kuriai priklauso 60 % UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A, kurios po 20 % akcijų priklauso UAB B, UAB C ir UAB D.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi tris akcininkus, kurie yra fiziniai asmenys ir kuriems atitinkamai priklauso 30 %, 35 % ir 35 % UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi tris akcininkus, iš kurių vienam UAB B priklauso 25 % akcijų, o UAB D – 65 % akcijų.

Vienos įmonės deklaracija, tai deklaracija, pagal kurią yra patikrinama Verslo subjekto teisė gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą, kuri užpildoma pagal tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, 2023 m. vasario 24 d. posėdžio protokolu Nr. 14  patvirtintą formą, kuri skelbiama svetainėje:  https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/viena-imone-deklaracijos-forma

Paskola gali būti skirta pradinei investicijai, skatinant pramonės įmonių gamybos procesų automatizavimą ir skaitmeninimo technologijų diegimą bei pramonės įmonių transformaciją, diegiant tvarių produktų gamybą skatinančias inovatyvias technologijas ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, dalyvaujančių trumpų vertės grandinių kūrime, modernizavimui ir plėtrai.

Ne. Naujų statinių statyba, rekonstrukcija, kapitalinis patalpų remontas ir panašaus pobūdžio infrastruktūra yra nefinansuojama.

Veiklose „Pramonės įmonių skaitmeninimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“, „Aukštą pridėtinę vertę kuriančių pramonės įmonių skaitmeninimas Sostinės regione“ ir „Pramonės įmonių transformacija Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ finansuojama gamybinė įranga kartu su programine įranga (gamybinės įrangos įsigijimas yra privalomas), o veikloje „MVĮ, dalyvaujančių Trumpų vertės grandinių kūrime, modernizavimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ finansuojama įranga ir (ar) programinė įranga (gali būti finansuojamas programinės įrangos įsigijimas ir be įrangos įsigijimo).

Pradinė investicija – investicija į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su:

• naujos įmonės kūrimu;
• esamos įmonės pajėgumų didinimu;
• įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus produktus;
• esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu.

Atnaujinimo investicija, kai tiesiog keičiamas nusidėvėjęs turtas, nelaikoma pradine investicija.

Pradinė naujos ekonominės veiklos investicija – investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu arba įmonės veiklos įvairinimu su sąlyga, kad naujoji veikla nėra tapati ar panaši veikla, kurią įmonė vykdė anksčiau.

Pagal Bendrosios išimties reglamento 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagalba sutarties  dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas tenkinančiose remiamose vietovėse didelėms įmonėms gali būti teikiama tik pradinėms naujos ekonominės veiklos kūrimo investicijoms atitinkamoje vietovėje.

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos sprendime Nr. C(2021) 8400 „Valstybės pagalba SA.64485 (2021/N) – Lietuvos Respublika. Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapis (2022 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d.)“ Sostinės regionas įvardytas kaip 107 straipsnio 3 dalies c punkto vietovė. Todėl MVKĮ ir VKĮ, vykdant investiciją Sostinės regione, pagalba pagal Bendrosios  išimties reglamentą gali būti teikiama, tik pradinei naujos ekonominės veiklos investicijai.

Kad investicija būtų laikoma pajėgumų didinimu, ji turi leisti gaminti didesnį kiekį bent vieno šiuo metu gaminamo produkto, tačiau iš esmės nekeisti pagrindinio proceso.

Kai atskiras turtas keičiamas siekiant išplėsti esamus pajėgumus, investicinė pagalba gali būti teikiama tik tiesiogiai su pajėgumų išplėtimu susijusioms investicijoms, o su turto atnaujinimu susijusioms investicijoms investicinė pagalba neteikiama.

Įmonės produkcijos įvairinimui priskiriama naujų produktų gamyba, kai bus pradėti gaminti visiškai nauji arba patobulinti produktai.

Tokiu atveju turi būti investuojamą į įranga, kuri bus skirta tokių produktų gamybai.

Sąvoka „iš esmės pakeisti bendrą gamybos procesą“ reiškia gamybos procesą kaip visumą. Investicija turi iš esmės pakeisti procesą, o ne atlikti įprastą patobulinimą, nedidelį pakeitimą arba įprastą atnaujinimą ar pritaikymą. Pokytis turėtų daryti didelį poveikį visam gamybos procesui.

Paprastas atskirų turto vienetų pakeitimas be esminio viso gamybos proceso pakeitimo laikomas atnaujinimo investicija, kuri nėra tinkama regioninei investicinei pagalbai (pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 str.).

Toks reikalavimas keliamas Reglamento (ES) Nr. 651/2014 (Bendrosios išimties reglamento) 14 straipsnio 7 dalyje.

Jei investicija numatyta veiklos įvairinimui, vadinasi bus įsigyjama įranga naujo produkto ar kitokio produkto gamybai, bet kartu tam produktui gaminti dažnai bus naudojama ir sena įranga. Tad šis reikalavimas susijęs su tuo, kad reikia nurodyti ir toliau naudojamos įrangos balansinę vertę,  prieš pradedant įgyvendinti projektą.

MVĮ yra labai maža, maža ar vidutinė įmonė, kaip tai nustatyta SVV įstatyme.

VKĮ yra vidutinės kapitalizacijos įmonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017(21) 2 straipsnio 7 punkte (įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų ir kuri nėra MVĮ arba MVKĮ).

Nustatant VKĮ darbuotojų skaičių, turi būti skaičiuojamas vidutinis darbuotojų skaičius už paskutinius finansinius metus, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4 – 126 . VKĮ, turinčios susijusių ir partnerinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi apsiskaičiuoti vidutinį bendrą darbuotojų skaičių, kuris nustatomas sumuojant kartu ir susijusių bei partnerinių įmonių vidutinį darbuotojų skaičių, vadovaujantis Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo II skyriaus 3 straipsnio 15 punkte pateikta formule.

MVKĮ yra maža vidutinės kapitalizacijos įmonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017(21) 2 straipsnio 6 punkte (įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojų ir kuri nėra MVĮ).

Nustatant MVKĮ darbuotojų skaičių, turi būti skaičiuojamas vidutinis darbuotojų skaičius už paskutinius finansinius metus, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4 – 126 . MVKĮ, turinčios susijusių ir partnerinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi apsiskaičiuoti vidutinį bendrą darbuotojų skaičių, kuris nustatomas sumuojant kartu ir susijusių bei partnerinių įmonių vidutinį darbuotojų skaičių, vadovaujantis Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo II skyriaus 3 straipsnio 15 punkte pateikta formule.

Pramonės įmone yra laikoma įmonė, kurios vykdoma pagrindinė ekonominė veikla, nustatyta Valstybinės duomenų agentūros Statistiniame ūkio subjektų registre, priskiriama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.) sekcijai B „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ (išskyrus šias ekonomines veiklas: B 06 „Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba“, B 08.92 „Durpių gavyba“ ir B 09.1 „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“) ir sekcijai C „Apdirbamoji gamyba“ (išskyrus ekonominę veiklą C 19 „Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba“).

Neremiama:
• pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veikla, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 2023/2831 1 straipsnio 1 dalies a punkte;
• pirminės žemės ūkio produktų gamybos veikla, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 2023/2831 1 straipsnio 1 dalies c punkte.

Neremiama:
• žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalies a punkte;
• pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektorius, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalies b punkte;
• reglamento (ES) Nr. 651/2014 13 straipsnyje nurodyti sektoriai (plieno sektorius, anglių sektorius, lignito sektorius, transporto sektorius ir susijusi infrastruktūra, elektros energijos gamyba, paskirstymas ir infrastruktūra).

Paskolos atveju suteiktos valstybės pagalbos suma yra išreiškiama Bendruoju subsidijos ekvivalentu (BSE). Skaičiuojant BSE, yra įvertinama nauda, kurią gauna paskolos gavėjas dėl lengvatinių paskolos palūkanų. Nauda įvertinama kaip skirtumas tarp paskolai taikomos palūkanų normos ir paskolos gavėjui apskaičiuotos orientacinės rinkos palūkanų normos (ji nustatoma vadovaujantis 2008 m. sausio 19 d. Europos Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (2008/C 14/02, OL C 14, 2008 1 19, p. 6) (toliau – Europos Komisijos komunikatas). Jei paskolai pritaikyta palūkanų norma yra mažesnė nei vadovaujantis Europos Komisijos komunikatu nustatyta orientacinė norma, vadinasi paskolos gavėjas gauna naudą (mažesnes palūkanas) ir tas skirtumas (nesumokėta palūkanų dalis) registruojama kaip pagalba.

BSE skaičiuojamas taip:
BSE = P x T x ((K% + R%) – M%), kur
P – paskolos suma, Eur;
T – paskolos laikotarpis, išreikštas metais;
K+R - orientacinė rinkos palūkanų norma;
K – Europos Komisijos skelbiama bazinė metinė palūkanų norma (žiūrėti palūkanas Lietuvai) 
R – Europos Komisijos komunikatąe nustatyta marža (pvz. 1%; 2,2%; 4%; 6,5%; – priklauso nuo įmonės reitingo ir užstato santykio su paskola);
M – metinė palūkanų norma, už kuria yra suteikiama paskola (nustatoma pagal aprašymo sąlygas).

Apskaičiavus BSE, įvertinama, ar pagalbos suma neviršys didžiausio galimo pagalbos dydžio, kuris apskaičiuojamas taip:
PD = TS x L, kurioje:
PD – didžiausias galimas suteikti pagalbos dydis eurais;
TS – Tinkamų finansuoti išlaidų suma eurais (be PVM, išskyrus tuos atvejus kai Paskolos gavėjas teisės aktų nustatyta tvarka neturi galimybės įtraukti PVM į PVM atskaitą);
L – didžiausias galimas pagalbos intensyvumas.
Didžiausias galimas valstybės pagalbos intensyvumas yra nustatytas Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl regioninės pagalbos teikimo pagal Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.“

Šis dydis priklauso nuo įmonės dydžio ir nuo to, kurioje Lietuvos apskrityje vykdoma investicija (konkretūs nustatyti dydžiai yra pateikiami aprašymo priede „Valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos skaičiavimas ir sumavimas“ lentelėje Nr. 2).

Pvz., vidutinės įmonės, vykdančios investiciją Klaipėdos apskrityje, didžiausias galimas valstybės pagalbos intensyvumas 50 proc. Tai reiškia, kad maksimali pagalbos suma negali viršyti 50 proc. projekto tinkamų išlaidų.

Pavyzdys (visi skaičiai naudojami tik pavyzdžio atveju) :
Paskolos gavėjas - vidutinio dydžio įmonė, investicija įgyvendinama Klaipėdos apskrityje.
Finansuojamo projekto tinkamų išlaidų suma 1 mln. Eur.
Suteikiamos paskolos suma 750 tūkst. Eur (75 proc. nuo projekto tinkamų išlaidų).
Paskola suteikiama 5 metams.
Palūkanų norma (orientacinė rinkos kaina)  nustatyta pagal Europos Komisijos komunikatą  6,31 proc.
Paskolos sutartimi nustatyta palūkanų norma – 4,96 proc.

Skaičiuojame didžiausią galimą pagalbos dydį PD:
TS – 1 000 000 Eur (tinkamų finansuoti išlaidų suma)
L – 50 proc. (didžiausias galimas pagalbos intensyvumas)
PD = 1 000 000 x 50% = 500 000 Eur
PD – 500 000 Eur (didžiausias galimas suteikti pagalbos dydis eurais);

Skaičiuojame BSE:
P – 750 000 Eur (paskolos suma );
T – 5 metai (paskolos laikotarpis);
K – 4,11 proc. (pvz. 2024 04 01 dienai Europos Komisijos skelbiama bazinė metinė palūkanų norma taikoma Lietuvai. Europos Komisija palūkanų normas atnaujina kiekvieną mėnesį, balandžio mėnesio palūkanos naudojamos pavyzdžio skaičiavimui https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid/legislation/reference-discount-rates-and-recovery-interest-rates/reference-and-discount-rates_en;
R – 2,2 proc. (marža nustatyta Europos Komisijos komunikate). Pavyzdyje daroma prielaida, kad įmonės reitingas yra BB, užstatas yra vidutinis,  tad, vadovaujantis Komisijos komunikatu, orientacinei rinkos kainai apskaičiuoti taikytina marža, būtų 2,2 proc.);
M – 4,96 proc. (metinė palūkanų norma, už kuria yra suteikiama paskola);
BSE = 750.000 x 5 x (6,31 proc. - 4,96 proc.) = 50 625 Eur.

Šio pavyzdžio atveju suteiktos pagalbos suma sudarytų apie 51 tūkst. Eur* (Pavyzdyje pagalba paskaičiuota neatsižvelgiant į grąžinimus bei netaikant diskontavimo).

BSE (50 625 Eur) < PD (500 000 Eur)
Kadangi BSE <PD, vadinasi pavyzdyje nurodytomis sąlygomis paskolos gavėjas gali gauti 750 000 Eur paskolą su 4,96 proc. metine palūkanų norma 5 metams.

*Tiksli pagalbos suma gali būti apskaičiuota tik paraiškos vertinimo metu, pagal klientui priskirtą rizikos reitingą ir paskolos bei užstato santykį. Vertinimo metu, skaičiuojant pagalbą (BSE) atsižvelgiama į paskolos grąžinimus plius apskaičiuotas BSE diskontuojamas, taikant Europos Komisijos komunikate nustatytą diskonto dydį iki pagalbos suteikimo momentu esamos jos vertės.

Šis punktas nustato tai, kad turi būti vertinami visi per paskutinius 3 metus iki paraiškos pateikimo įmonės atlikti investiciniai projektai (vertinama grupės lygmeniu, jei įmonė priklauso įmonių grupei), kuriems buvo suteikta pagalba pagal reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnį ir kurie buvo įgyvendinami toje pačioje Lietuvos apskrityje ir skirti tai pačiai ar panašiai ekonominei veiklai vykdyti (vertinama NACE 2 red. klasės skaitmeninio keturženklio kodo lygmeniu), kaip ir projektas, kurio finansavimui įmonė kreipiasi paskolos. Tokie investiciniai projektai kartu su investiciniu projektu, dėl kurio finansavimo pateikta paraiška paskolai gauti, yra laikomi Vienu investiciniu projektu.

Įmonė iki paraiškos pateikimo ILTE neturi būti prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų dėl numatomo paskolos lėšomis įsigyti turto.

Projekte turi būti išlaikytas nustatytas  privataus finansavimo ir paskolos lėšų santykis. Ne mažiau kaip 25 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų (suma skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), išskyrus tuos atvejus kai paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas) finansuojama privataus finansavimo lėšomis, tarp jų ne mažiau kaip 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų turi sudaryti nuosavos paties paskolos gavėjo lėšos. ILTE suteikiamos paskolos suma negali viršyti 75 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų (suma skaičiuojama be PVM, išskyrus tuos atvejus kai paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas). Paskolos gavėjas savo iniciatyva ir savo, ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo didesne, nei reikalaujama, lėšų suma.

Avansiniai mokėjimai yra galimi pagal išankstines sąskaitas. 

Taip, įrangą galima įsigyti ir ne ES šalyse. Tačiau paskolos lėšos negali būti naudojamos atsiskaitymams su Lietuvos Respublikai priešiškų šalių (Rusijos Federacija ir (ar) Baltarusijos Respublika, Rusijos aneksuotas Krymas, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija ir Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos) fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis.

Paskolos lėšos negali būti skiriamos bei naudojamos:

• išlaidoms, kurios buvo finansuotos (apmokėtos) ar finansuojamos iš ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ir (ar) kitos tarptautinės paramos ar nacionalinių lėšų, jei, visas lėšas kartu sudėjus su paskolos lėšomis, išlaidos būtų finansuotos daugiau kaip 100 proc. išlaidų vertės;
• atsiskaitymams su Rusijoje, Baltarusijoje, Rusijos aneksuotame Kryme, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojamos Padniestrės teritorijoje ir Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijoje registruotais subjektais;
• projektui, kuris pradėtas įgyvendinti iki paraiškos pateikimo dienos;
• investicijoms, kurios yra fiziškai pabaigtos arba pilnai įgyvendintos sprendimo dėl finansavimo skyrimo priėmimo dieną, kaip
  nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje;
• investicijoms, išvardytoms Reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 dalyje;
• išlaidoms, kurios nėra tinkamos finansuoti išlaidos (žr. specialiąsias priemonės finansavimo sąlygas).

Europos regioninės plėtros fondo lėšomis neremiama:

• atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statyba;
• investicijos, kuriomis siekiama mažinti dėl Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos veiklos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
• tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba jais;
• investicijos į oro uostų infrastruktūrą, išskyrus tam tikrus reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus;
• investicijos į atliekų šalinimą sąvartynuose, išskyrus tam tikrus reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus;
• investicijos, kuriomis didinami galutinių atliekų apdorojimo įrenginių pajėgumai, išskyrus tam tikrus reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus;
• investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, transportavimu, paskirstymu, sandėliavimu arba deginimu, išskyrus tam tikrus reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus.

2021- 2027 m. sumaniosios specializacijos koncepcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 835, kuria siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei kartu auginti šalies konkurencingumą ir pozicijas globaliose rinkose.

Sumaniosios specializacijos prioritetai
Siekiant sutelkti išteklius į didžiausią augimo potencialą turinčias sritis bei įvertinus esamus ir potencialius šalies ūkio konkurencinius pranašumus Sumaniosios specializacijos koncepcijoje nustatyti 3 MTEPI prioritetai:

• Sveikatos technologijos ir biotechnologijos
• Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos
• Informacinės ir ryšių technologijos

Technologinis auditas – tai pramonės įmonės gamybos ir su gamyba susijusių procesų (nuo žaliavų patekimo iki galutinio produkto išleidimo ir aptarnavimo (priežiūros) esamo skaitmeninio lygio įvertinimas, siekiant nustatyti, ar konkrečios technologijos ir gamybos procesų visuma koreliuoja su technologinės raidos tendencijomis atitinkamoje srityje:

• ar gamybos ir su gamyba susijusiuose procesuose pritaikomos naujausios žinios;
• ar procesai yra efektyvūs, vertinant kitų galimų technologijų, apimančių gamybos procesų įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis, atžvilgiu dabar ir ateities perspektyvoje, ir panašiai.

MVĮ (labai maža, maža ar vidutinė įmonė, kaip tai nustatyta SVV įstatyme), kuri verslo plane, pateiktame ILTE, aprašys, kaip sutrumpins bent vieno produkto vertės grandinę. Vertės grandinės trumpinimas apima, bet neapsiriboja šiais veiksmais:

•  žaliavų ar gamyboje dalyvaujančių komponentų tiekimo perorientavimą, įsigyjant reikiamas žaliavas ir (ar) komponentus iš Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) tiekėjų, vietoj trečiųjų šalių, nepriklausančių EEE, tiekėjų arba pereinant prie bendradarbiavimo su artimesniais tiekimo partneriais pačioje EEE (trumpesnis tiekimo laikas bei atstumai);
• žaliavų tiekimo grandinėje dalyvaujančių tarpininkų tinklo mažinimą;
• produkto atskirų gamybos, surinkimo vietų ar etapų sumažinimą;
• tam tikrų detalių, komponentų, naudojamų įmonės produkto gamyboje, pasigaminimą vietoj atvežtinių naudojimo;
• pagamintų produktų (tarp jų: atskirų produktų komponentų) paskirstymo ciklo sutrumpinimą; 
• paslaugų ir gamybos įmonių bendradarbiavimą, suteikiant paslaugas gamybos įmonėms arčiau ir šalia;
• tiksliai laiku (angl. JIT - just in time) sistemos taikymą (optimizuojamas žaliavų ir produktų srautas, sumažinamas perteklinis atsargų kiekis, pašalinami nereikalingi gamybos bei tiekimo proceso etapai);
• antrinį žaliavų perdirbimą pakartotiniam jų panaudojimui gamybai EEE.

Rodiklio skaičiavimo detalus paaiškinimas pateiktas pažymos „Vienam darbuotojui tenkanti pridėtinė vertė“ formoje.

Mokėjimo prašymą pateikite vadovaudamiesi instrukcija.

Paskolos gavėjas, kurio projekto finansavimui suteikiamos Europos Sąjungos lėšos, turi informuoti visuomenę (viešinti) apie ES finansavimą taip, kaip nurodyta Europos Komisijos leidinyje „ES emblemos naudojimas vykdant 2021–2027 m. ES programas“.

Jei įgyvendinamas projektas, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, yra susijęs su fizinėmis investicijomis ir jo vertė* didesnė nei 500 000 Eur, pradedant įgyvendinti projektą arba įsigijus įrangą, visuomenei gerai matomoje vietoje (pavyzdžiui, prie pagrindinio įėjimo į pastatą, gamyklą, organizacijos vestibiulyje ir pan.) būtina viešai pakabinti arba pastatyti nuolatinę informacinę lentelę arba stendą.

Viešinimo stende ar informacinėje lentelėje, būtina nurodyti:
• ES emblemą;
• teiginį šalia ES emblemos - „Bendrai finansuoja Europos Sąjunga".

* Projekto vertė - paskolos (ir dotacijos, jei ji skiriama) suma kartu su pagal paskolos sutartį numatytu privačiu finansavimu.

Įrankiai:

• Lentelių ir stendų E-maketų kūrimo įrankis;
• ES emblemos su atitinkamais teiginiais  (skiltyje „Komunikacija apie projektą").

Finansuotojui paprašius, paskolos gavėjas turės pateikti viešinimo įrodymus, pvz., pateikti įrengto stendo ar informacinės lentelės nuotraukas.

Glausta informacija pateikiama viešinimo atmintinėje.

Reikšmingas žalos nedarymo principas (RŽNP) yra apibrėžtas Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje šešiems aplinkos tikslams:

1. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą klimato kaitos švelninimui, jei dėl jos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis.
2. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabar ir ateityje tikėtinas klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai, žmonėms, gamtai, ar turtui.
3. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala vandens telkinių, įskaitant paviršinį ir požeminį vandenį, gerai būklei, geram ekologiniam potencialui, arba gerai jūrų vandenų aplinkos būklei.
4. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, arba kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai.
5. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis.
6. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

Nesilaikant RŽNP paskolos gavėjas patirs pasekmes, kurios nustatytas paskolos sutartyje, aprašyme ar nuostatuose, ar kitame teisiniame dokumente.