Reguliavimas, susijęs su žaliaisiais finansais

(angl. United Nations Sustainable Development Goals, UN SDGs)

2015 m. priimti Jungtinių Tautų, kaip visuotinis raginimas imtis veiksmų dėl klimato kaitos, planetos, siekiant panaikinti skurdą bei užtikrinti taiką ir gerovę iki 2030 m. Integruoti ir tarpusavyje susiję 17 tikslų apima visas tris ESG dalis: balansą tarp ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo.

Plačiau

Paryžiaus susitarimas (angl. Paris agreement) priimtas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją 2015 m., o 2016 m. ratifikuotas ir visų Europos Sąjungos valstybių. Paryžiaus susitarimu siekiama stiprinti kovą su klimato kaita, užtikrinant, kad finansavimo srautai atitiktų mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi trajektoriją (vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C, palyginti su iki pramoniniu laikotarpiu ir dėti pastangas, kad ji neviršytų 1,5°C) ir kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Europos Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus.

Plačiau

Europos Žaliasis kursas (angl. European Green Deal) - tai 2019 m. pristatytas ir Europos Komisijos patvirtintas iniciatyvų rinkinys, nauja ES augimo strategija, kuria siekiama, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų neutrali klimatui. Europos žaliasis kursas apima energetiką, transporto sektorių, žemės ūkį, statybų ir pramonės sektorius.

Plačiau:

• commission.europa.eu
• consilium.europa.eu

Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (Direktyva Nr. 2014/95/ES, angl. Non-Financial Reporting Directive, NFRD) priimta 2014 m. įpareigojo dideles viešojo intereso įmones ir jų grupes atskleisti informaciją susijusią su tvarumu nefinansinėse ataskaitose, kitaip dar vadinamose tvarumo ataskaitomis. NFRD suteikia informaciją potencialiems investuotojams, vartotojams ir įvairioms suinteresuotosioms šalims reikalingą nuspręsti, ar tai verslas, su kuriuo dera jų vertybės.

Tikslas: skatinti įmonių skaidrumą ir atskaitomybę, įpareigojant reguliariai teikti tvarumo ataskaitas ir nurodyti konkrečias tvarumo politikų kryptis, bei skatinti įmones prisiimti tvaresnius, socialiai atsakingus verslo modelius.

Kam skirtas reguliavimas?
Direktyva taikoma didelėms viešojo intereso įmonėms: biržinės bendrovės, bankai, draudimo bendrovės ir kitos bendrovės, kurios nurodomos kaip viešojo intereso subjektai ir kuriose vidutinis metinis darbuotojų skaičius per metus viršija 500.

NFRD reikalavimai perkelti į LR įmonių atskaitomybės įstatymą ir LR Įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymą.

Papildantys teisės aktai, gairės
Remiantis tuo, kad NFRD nenustatė standartizuoto, vieningo informacijos atskleidimo būdo, 2017 m. Europos Komisija paskelbė Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires/metodiką, siekiant padėti bendrovėms atskleisti svarbią, nuoseklią ir lengviau palyginamą informaciją bei padėti bendrovėms pagal direktyvos reikalavimus parengti aktualias, naudingas ir glaustas nefinansines ataskaitas, o 2019 m. vėliau šias gaires papildė su klimato kaita susijusiais klausimais.

NFRD 2022 m. papildė priimta Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), kuri išplėtė įmonių, teikiančių tvarumo ataskaitas skaičių ir nustatė standartizuotą, palyginamą ataskaitų teikimą.

Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas (Reglamentas Nr. 2019/2088, angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR) priimtas 2019 m. įpareigojo finansų rinkos dalyvius ir finansų patarėjus atskleisti informaciją, susijusią su tvarumu, finansų rinkos dalyvio ir finansinių produktų lygmenimis ikisutartinės informacijos dokumentuose, interneto svetainėje ir periodinėse ataskaitose.

Tikslas: įvestas tvarių investicijų apibrėžimas (2 straipsnio 17 dalis), nustatyti bendri informacijos apie tvarumo riziką ir neigiamą poveikį tvarumui atskleidimo standartai, o finansiniams produktams, turintiems su tvarumu susijusių tikslų, papildomi reikalavimai atskleisti pagal techninius reguliavimo standartus informaciją, kuri leistų palyginti skirtingus produktus tarpusavyje, o investuotojams – priimti informuotą sprendimą, atsižvelgiant į jų tvarumo prioritetus.

Kam skirtas reguliavimas?
Reglamentas taikomas tiesiogiai visiems finansų rinkos dalyviams, finansų patarėjams ir finansiniams produktams, nurodytiems 2 straipsnyje:

Ką atskleisti?
Informacija atskleidžiama remiantis dvigubo reikšmingumo (angl. double materiality) principu:

Finansų rinkos dalyvio lygmeniu informacija atskleidžiama interneto svetainėje:

Kiekvieno finansinio produkto lygmeniu tiek dokumentuose pateikiamuose prieš sudarant sutartį, tiek interneto svetainėje ir periodinėse ataskaitose atskleidžiama informacija:

Svarbu pažymėti, kad ir kitur pateikiama informacija (rinkodaros pranešimuose) apie finansų rinkos dalyvį ar finansinį produktą, neturi prieštarauti informacijai atskleistai pagal SFDR.

Papildantys teisės aktai, gairės
SFDR papildantys techniniai reguliavimo standartai priimti 2022 m. (pradėti taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d.) ir papildyti 2023 m. (taikomi nuo 2023 m. vasario 20 d.), kurie nustatė pagal SFDR reikalaujamos informacijos atskleidimo reikalavimus interneto svetainėje, ikisutartinės informacijos dokumentuose ir periodinėse ataskaitose.

2023 m. gruodžio mėn. vyko SFDR peržiūra ir jį papildančių techninių reguliavimo standartų peržiūra.

Tiek Europos Komisija, tiek ir trys Europos priežiūros institucijos (ESMA, EIOPA, EBA) yra pateikusios nemažai atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus dėl reguliavimo, išaiškinimų, gairių ir kt. Svarbesni iš jų:

• Konsoliduoti klausimai – atsakymai dėl SFDR taikymo;
• ESMA priežiūrai skirtas dokumentas (angl. supervisory briefing), dėl tvarumo rizikų integravimo ir informacijos apie produktus, turinčius su tvarumu susijusių tikslų, atskleidimo;
• Tvarių finansų reguliavimo taikymo laiko juosta, apimanti SFDR, CSRD ir ES Taksonomijos reglamentą.
• ESMA pastabos dėl tvarių investicijų ir aplinką tausojančios veiklos sampratų, „nedaryti reikšmingos žalos“ principo ir įvertinimų (angl. estimates) sampratos.
• ESMA gairės fondams, naudojantiems su ESG ir tvarumu susijusias sąvokas (pradžioje pateikiama visa diskusijų medžiaga, o galutinis gairių tekstas nuo 49 psl.).

Europos Sąjungos Taksonomijos reglamentas (Reglamentas Nr. 2020/852, angl. EU Taxonomy Regulation) priimtas 2020 m., kuriuo sukurta ES klasifikavimo sistema, leidžianti vertinti aplinkos atžvilgiu tvarias veiklas, padidinti investicijas ir projektus į veiklas, kurios padėtų pasiekti Europos Žaliojo kurso tikslus. Taksonomija taip pat įpareigojo įmones nefinansinėse ataskaitose pateikti informaciją apie tai, kokiu mastu jų vykdoma veikla susijusi su aplinkos atžvilgiu tvariomis veiklomis ir finansų rinkos dalyvius atskleisti informaciją apie jų produktų tikslų suderinimą su Taksonomija.

Tikslas: sukurti vieningą vertinimo sistemą, kuri padėtų investuotojams ir įmonėms nustatyti aplinką tausojančias ekonomines veiklas, investicijas ir ta informacija remiantis, priimti investicinius sprendimus. Įvestas vienas bendras aplinkos atžvilgiu tvarių ekonominių veiklų apibrėžimas: tokia veikla, kuri svariai prisideda prie bent vieno iš 6 aplinkos ir klimato tikslų, nedaro reikšmingos žalos nei vienam iš šių tikslų ir atitinka nustatytas minimalias apsaugos priemones.

Kam skirtas reguliavimas?
Taikymas numatytas Taksonomijos 1 straipsnio 2 dalyje ir apima finansų rinkos dalyvius, teikiančius finansinius produktus (atskleidžiama informacija pagal 5-7 straipsnius), kai kurias įmones (atskleidžiama informacija pagal 8 straipsnį).

Šiuo reglamentu nustatytas aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų apibrėžimas ir įvertinimo kriterijai (3 straipsnis), tame tarpe ir principas nedaryti reikšmingos žalos (17 straipsnis).

Taksonomijos reglamentas nustatė šešis aplinkos tikslus:

• Klimato kaitos švelninimas
• Prisitaikymas prie klimato kaitos
• Tausus vandens ir jūros išteklių naudojimas ir apsauga
• Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
• Taršos prevencija ir kontrolė
• Bioįvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Aplinkos atžvilgiu tvarių veiklų pagal Taksonomiją įvertinimo žingsniai:

Kartu su papildančiais reglamentais, kurie nustatė techninės analizės kriterijus (TSC), Taksonomija šiuo metu apima 9 sektorius (pastatai, gamyba, energija, informacinės ir komunikacinės technologijos, miškininkystė, paslaugos, transportas, vandens tiekimas ir surinkimas, nelaimių rizikos valdymas). Plačiau informaciniame dokumente.

Papildantys teisės aktai, gairės

• Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos (pirmų 2) aplinkos tikslų atžvilgiu 2021 m. priimtas klimato deleguotasis aktas (pradėtas taikyti nuo 2022 m. sausio 1 d.), jį papildantis deleguotasis aktas 2022 m. (taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.) ir iš dalies keičiantis deleguotasis aktas 2023 m. (taikymas nuo 2024 m. sausio 1 d.)
• Kitų 4 aplinkos tikslų atžvilgiu (tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), 2023 m. priimtas aplinkos deleguotasis aktas (taikymas nuo 2024 m. sausio 1d.).
• Atskleidimo reikalavimų įgyvendinimui (pagal Taksonomijos 8 straipsnį) 2021 m. priimtas atskleidimo deleguotasis aktas (taikymo terminai skirtingi, pradedant 2022 m. sausio 1 d.). Paskelbtas ne vienas aiškinamasis Europos Komisijos dukumentas dėl šio reglamento taikymo, juos visus galite rasti čia. Naujausias 2023 m. gruodį paskelbtas Europos Komisijos pranešimas čia.
• Schema, kaip Taksonomija susijusi su įmonių ir finansų rinkos dalyvių reguliavimu (CSRD ir SFDR).
• Europos Komisijos išaiškinimas dėl Taksonomijos taikymo ir sąsajų su SFDR.
• Taksonomijos naršyklė, kurioje pateikiamas Taksonomijos taikymo gidas su praktiniais pavyzdžiais.
• 2024 m. birželio mėn. paskelbta trumpa apžvalga ir įdomūs faktai dėl Taksonomijos taikymo.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (EGADP) reglamentas (taikomos finansinės taisyklės) (Reglamentas Nr. 2021/241, angl. Recovery and Resilience facility, RRF) patvirtintas 2021 m., nustato EGADP tikslus, finansavimo apimtis, turinį, formą ir teikimo taisykles.

EGADP taikymo sritis – tai europinės svarbos politikos sritys, suskirstytos į šešis ramsčius:

1. žalioji pertvarka;
2. skaitmeninė transformacija;
3. pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, ir gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis MVĮ;
4. socialinė ir teritorinė sanglauda;
5. sveikata ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, siekiant, be kita ko, gerinti pasirengimą krizėms ir didinti reagavimo į krizes pajėgumus; ir
6. naujai kartai, vaikams ir jaunimui skirtos politikos priemonės, kaip antai švietimas ir įgūdžiai.

Tikslas: reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai bei 2019-2020 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui.

Kam skirtas reguliavimas?
Reglamentas taikomas reformoms ir investicijoms, finansuojamoms EGADP lėšomis. Kiekviena ES šalis narė rengia atskirą EGADP planą, įtraukdama reforminius veiksmus, investicijas bei konkrečius rezultato rodiklius, jų tarpines ir galutines reikšmes (milestones and targets). Šis reglamentas taikomas visiems EGADP lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinantiems subjektams, nepriklausomai nuo jų dydžio, valdymo formos ar kitų požymių.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Ši priemonė yra bendro Europos Sąjungos „Next Generation EU“ paketo ekonomikos augimui ir pasirengimo ateities iššūkiams dalis. Jame taip pat yra tokios finansavimo priemonės, kaip REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondas ir Kaimo plėtrai skirtas fondas.

EGADP reglamentas ir principas „Nedaroma reikšminga žala“ (angl. Do no significant harm, DNSH)
Reikalavimas visoms EGADP lėšomis finansuojamoms veikloms taikyti DNSH principą numatytas šiuose EGADP reglamento punktuose:
Preambulės 23 p.; 25 p.; 39 p.; 2 str. (6); 5 str. (Horizontalieji principai) 2 p.; 18 str. 4 p.; 19 str. 4d.; V priedo 2.4 ir 2.5 p.

Ekonominė veikla laikytina darančia reikšmingą žalą (Taksonomijos 17 straipsnis):

• klimato kaitos švelninimui, kai dėl tos veiklos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
• prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabartinio ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai arba žmonėms, gamtai ar turtui;
• tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala: i) vandens telkinių, įskaitant paviršinį vandenį ir požeminį vandenį, gerai būklei arba geram ekologiniam potencialui arba ii) gerai jūrų vandenų aplinkos būklei;
• žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai: i) dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, pavyzdžiui, neatsinaujinantieji energijos ištekliai, žaliavos, vanduo ir žemė, viename ar daugiau produktų gyvavimo ciklo etapų, be kita ko, kiek tai susiję su produktų patvarumu, galimybe juos pataisyti, atnaujinti, pakartotinai naudoti ar perdirbti; ii) kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingų atliekų deginimą, arba iii) ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai;
• taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos, palyginti su padėtimi prieš pradedant tą veiklą, labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis, arba
• biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra: i) labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba ii) žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

Pažymėtina, kad EGADP lėšomis gali būti remiama ir į EGADP planą (kurį rengia kiekviena šalis narė) įtraukta tik tokia reforma, investicija ar veikla, kurią įgyvendinant laikomasi DNSH principo taip, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

Norint įvertinti, ar ir kaip veikla atitinka DNSH principą, vadovaujamasi Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninėmis gairėmis (žr. skiltį „Papildantys teisės aktai ir kt. dokumentai“).

EGADP lėšomis finansuojamo plano Lietuvoje įgyvendinimas

• EGADP lėšomis finansuojamas planas „Naujos kartos Lietuva“ buvo priimtas 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo.
  Detalus įsipareigojimų priedas.
• Naujos kartos Lietuva plano keitimas buvo priimtas 2023 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 28 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo. Pakeistas detalus įsipareigojimų priedas.
• Kartu su Naujos kartos Lietuva planu (kaip priedai), vadovaujantis Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninėmis gairėmis, parengti ir patvirtinti principo „Nedaroma reikšminga žala“ vertinimai kiekvieno Naujos kartos Lietuva plano komponento ir jame numatytų veiksmų grupių lygiu. Visi Naujos kartos Lietuva plano patvirtinti komponentų DNSH vertinimai ir kita aktuali informacija apie NKL planą.

Papildantys teisės aktai, gairės

• Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninės gairės, skirtos padėti nacionalinėms institucijoms parengti EGADP planus pagal EGADP reglamentą. Jose nustatomos principo „Nedaroma reikšminga žala“ sąlygos, pagrindiniai atitikties DNSH vertinimo principai, vertinimo etapai (I ir II), kontroliniai klausimai ir galimi pagrindimai (kaip konkrečios veiklos atitinka DNSH principą) bei skirtingų veiklų DNSH principo vertinimo pavyzdžiai.

• Įgyvendinant visus EGADP lėšomis finansuojamus Naujos kartos Lietuva plano projektus, nepriklausomai nuo finansavimo formos (subsidijos/finansinės priemonės), vadovaujamasi taisyklėmis:
  • 2021–2027 ES fondų investicijų programos ir EGDP plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis;
  • Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis;
  • Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis;
  • Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašu.

Bendrųjų nuostatų reglamentas (Europos Sąjungos fondams taikomos finansinės taisyklės) (Reglamentas Nr. 2021/1060), patvirtintas 2021 m., nustato bendras Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo (SF), Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) nuostatas ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisykles.

Tikslas: Bendrųjų nuostatų reglamento taikymo sritis – remti politikos tikslus.

Kam skirtas reguliavimas?
Bendrųjų nuostatų reglamentas taikomas remti šiuos ERPF, ESF+, SF ir EJRŽAF politikos tikslus:

1. konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis;
2. žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste;
3. geriau sujungta Europa, skatinant judumą;
4. socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
5. piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą.

TPF remia konkretų tikslą – sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl pertvarkos, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką remiantis Paryžiaus susitarimu, kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai klausimus.

Lietuvos atveju šio fondo lėšos yra dedikuotos atskiram 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos prioritetui.

Bendrųjų nuostatų reglemento taikymas investicijoms Lietuvoje
2021-2027 m. ES fondų investicijų programa pradeda naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas – beveik 8 mlrd. Eurų, kuriuos sudaro Europos regioninės plėtros, Europos socialinio fondo +, Sanglaudos ir Teisingos pertvarkos fondų lėšos, skirtos ilgalaikės ekonominės ir socialinės gerovės bei Lietuvos ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo užtikrinimui.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021-2027 m. ES fondų programą nukreiptos į šias pagrindines sritis:

• inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių komercinimą;
• švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius;
• žaliąją transformaciją – atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą;
• sveikatos sistemų atsparumo didinimą;
• pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
• tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Bendrųjų nuostatų reglamentas ir principas „Nedaroma reikšminga žala“ (angl. Do no significant harm, DNSH)
Reikalavimas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamoms veikloms taikyti DNSH principą numatytas šiuose Bendrųjų nuostatų reglamento punktuose:
Preambulės 10 p. (įsipareigojimas padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti, taip pat nustatytas reikalavimas laikytis Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (7) 17 straipsnį.); 6 str. (Klimato srities tikslai ir prisitaikymo prie klimato kaitos mechanizmas), 9 str. (horizontalieji principai).

Ekonominė veikla laikytina darančia reikšmingą žalą (Taksonomijos 17 straipsnis):

• klimato kaitos švelninimui, kai dėl tos veiklos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
• prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabartinio ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai arba žmonėms, gamtai ar turtui;
• tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala: i) vandens telkinių, įskaitant paviršinį vandenį ir požeminį vandenį, gerai būklei arba geram ekologiniam potencialui arba ii) gerai jūrų vandenų aplinkos būklei;
• žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai: i) dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, pavyzdžiui, neatsinaujinantieji energijos ištekliai, žaliavos, vanduo ir žemė, viename ar daugiau produktų gyvavimo ciklo etapų, be kita ko, kiek tai susiję su produktų patvarumu, galimybe juos pataisyti, atnaujinti, pakartotinai naudoti ar perdirbti; ii) kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingų atliekų deginimą, arba iii) ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai;
• taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos, palyginti su padėtimi prieš pradedant tą veiklą, labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis, arba
• biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra: i) labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba ii) žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

Norint įvertinti, ar ir kaip veikla atitinka DNSH principą, vadovaujamasi Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninėmis gairėmis (žr. skiltį „Papildantys teisės aktai, gairės“).

Daugiau apie 2021-2027 m. ES fondų investicijų programą

Papildantys teisės aktai, gairės

• Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninės gairės, skirtos padėti nacionalinėms institucijoms parengti EGADP planus pagal EGADP reglamentą. Jose nustatomos principo „Nedaroma reikšminga žala“ sąlygos, pagrindiniai atitikties DNSH vertinimo principai, vertinimo etapai (I ir II), kontroliniai klausimai ir galimi pagrindimai (kaip konkrečios veiklos atitinka DNSH principą) bei skirtingų veiklų DNSH principo vertinimo pavyzdžiai.

• Įgyvendinant visus 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos lėšomis finansuojamus projektus, nepriklausomai nuo finansavimo formos (subsidijos/finansinės priemonės), vadovaujamasi taisyklėmis:
  • 2021–2027 ES fondų investicijų programos ir EGDP plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis;
  • Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis;
  • Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis;
  • Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašu.

Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (2022 m. gruodžio 14 d. direktyva Nr. 2022/2464), angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) priimta 2022 m. įpareigoja įmones skelbti tvarumo informaciją apie poveikį, rizikas ir galimybes aplinkos, socialinėje ir valdysenos srityse. Lyginant su Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (NFRD), CSRD apima daugiau įmonių ir išplečia tvarumo ataskaitų standartus.  CSRD numato reikalavimą, kad įmonių tvarumo duomenis patvirtintų trečiosios šalys (limited assurance audit) ir nustato ataskaitų teikimo standartus (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS), kurių pagalba skirtingų įmonių teikiama informacija tampa lengviau palyginama. Svarbu paminėti, kad CSRD nustatytas privalomas įmonėms  reikalavimas atskleisti informaciją remiantis dvejopo/dvigubo reikšmingumo principu (angl. double materiality) įvertinant aplinkos ir socialinių veiksnių rizikas kylančias įmonei (finansinis reikšmingumas) bei vykdomos veiklos poveikį tvarumo veiksniams (poveikio reikšmingumas).

Direktyvos nuostatos 2024 m. birželio 25 d. perkeltos į nacionalinius teisės aktus, pagrindinius reikalavimus nustatant:

• Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme (toliau – Įstatymas),
• Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme,
• Administracinių nusižengimų kodekse.

Perkėlimą atliko Finansų ministerija. Ministerijos interneto svetainėje galite rasti daugiau informacijos apie taikymą skirtingoms įmonėms bei išimtis.

Tikslas: dvejopas. Viena vertus, įmonės privalės reguliariai teikti ataskaitas suinteresuotosios šalims (investuotojams, finansų rinkos dalyviams, vartotojams ir kt.), kurie galės įvertinti įmonių nefinansinius rezultatus (pagal Įstatymą numatytas teikimas Registrų Centrui ir viešas paskelbimas interneto svetainėje). Kita vertus, direktyva skatins šias įmones taikyti geresnes aplinkos ir socialinės valdysenos praktikas.

Kam skirtas reguliavimas?
Direktyva išplečia reikalavimus ir tvarumo ataskaitas turės teikti daugiau įmonių nei pagal NFRD – visos didelės ir visos listinguojamos bendrovės (išskyrus listinguojamas labai mažas įmones), o numatyti kriterijai bus taikomi įmonėms ir įmonių grupėms:

Remiantis Finansų ministerijos skelbiama informacija ir Įstatymu, tvarumo informaciją į metinį vadovybės pranešimą turi įtraukti:

Didelėms įmonėms ir jų grupėms, kurios tvarumo ataskaitas pradės teikti už 2025 m. parengtas informacinis dokumentas apie CSRD taikymą. 

Svarbu pažymėti, kad direktyva nustato reikalavimą informaciją teikti vienu elektroniniu formatu – skaitmeniniu formatu (XHTML), todėl  ESRS standartus rengianti Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (angl. European Financial Reporting Advisory Group, EFRAG) yra paskelbusi skaitmeninės ESRS XBRL taksonomijos pasiūlymą (angl. draft digital ESRS XBRL Taxonomy). Ją patvirtinus, tvarumo ataskaitose teikiamai informacijai žymėti, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ESMA parengs techninių standartų projektą. Toks žymėjimas leis greitai ir lengvai rinkti, sisteminti ir analizuoti tvarumo ataskaitose pateikiamą informaciją. 

Ką įmonės privalės atskleisti?

Atsižvelgiant į dvejopo/dvigubo reikšmingumo principą, įmonės privalės atskleisti poveikį, rizikas ir galimybes (IRO), naudojantis CSRD papildančiais ESRS standartų rinkiniais. Pirmasis didelėms įmonėms skirtas rinkinys yra patvirtintas ir apima 12 ESRS standartų, kurie apima ne tik bendrus atskleidimus, bet ir visas 3 temines tvarumo sritis:

ESRS 1 nustato bendrus principus, kurie taikomi teikiant ataskaitas.

ESRS 2 yra privalomas visoms įmonėms, patenkančioms į CSRD taikymo sritį, pagal jį nurodoma esminė informacija, kuri turi būti atskleista, neatsižvelgiant į tvarumo sritį.
Visi kiti standartai ir atskleidimas ataskaitose priklausys nuo to, kaip įmonė įvertins jų reikšmingumą savo veiklai. Tai reiškia, kad įmonės į ataskaitas turės įtraukti tik pagal jos verslo modelį ir vykdomą veiklą svarbią (reikšmingą) informaciją ir galės neteikti tos, kuri įvertinta kaip nereikšminga.

Visgi pažymėtina, kad atskleidimo reikalavimai nėra savanoriški. Informacija privalės būti atskleista, jeigu po reikšmingumo vertinimo proceso, kuris taip pat turės būti atskleistas ir patvirtintas išorės (auditoriaus arba užtikrinimo paslaugų teikėjo) pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, bus nustatyta, kad tam tikra tema įmonei vertinama kaip „reikšminga“. ESRS reikalaujama, kad įmonės atliktų išsamų reikšmingumo vertinimą tam, kad užtikrintų, jog visa tvarumo informacija, būtina užtikrinti atitiktį direktyvos reikalavimams, būtų atskleista.

Atskirai verta pažymėti, jei įmonė padarys išvadą, kad E1 Klimato kaita nėra reikšminga įmonės veiklai ir neteiks ataskaitų pagal tą standartą (E1), ji turi pateikti išsamų savo reikšmingumo vertinimo išvadų paaiškinimą. Šis reikalavimas atspindi tai, kad klimato kaita daro plataus masto sisteminį poveikį visai ekonomikai ir maža tikimybė, kad ši tema gali būti nesvarbi įmonėms.

Kiti standartai, apimantys bendrus socialinius ir valdysenos klausimus (t. y. S1 Sava darbo jėga ir G1 Verslo etika), po dvejopo reikšmingumo įvertinimo taip pat mažai tikėtina, kad bus nesvarbūs, todėl informaciją pagal juos rinks ir atskleis beveik visos įmonės.

Biržoje listinguojamoms mažoms ir vidutinėms (MVĮ) įmonėms ir MVĮ, kurios norės savanoriškai teikti tvarumo ataskaitas, yra paskelbti ESRS projektai, atitinkamai LSME ir VSME.

Papildantys teisės aktai, gairės: 

• 2023 m. paskelbti ESRS standartai, taikomi nuo 2024 m. sausio 1 d.
• Komisijos deleguotąja direktyva pakeisti labai mažų, mažų, vidutinių ir didelių įmonių dydžių kriterijai.
• ESRS standartus rengia Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG), todėl daug naudingos informacijos galima rasti EFRAG interneto puslapyje.
• Konsoliduotas klausimų-atsakymų rinkinys dėl ESRS taikymo (apima naujus atsakymus, bei atsakymus skelbtus 2024 m. sausio mėn. ir 2024 m. kovo mėn.). Jeigu nerandate atsakymo tarp jau atsakytų klausimų, naujus klausimus galima užduoti EFRAG interneto svetainėje.
• Europos Komisijos paskelbti 90 dažniausiai užduodamų klausimų apie įmonių tvarumo atskaitomybės reikalavimų įgyvendinimą, susijusių ne tik su CSRD, bet ir ES Taksonomijos, SFDR bei užtikrinimo reikalavimais.
• EGRAG parengti trys svarbūs dokumentai su dažniausiai užduodamais klausimais: reikšmingumo vertinimo ir vertės grandinės praktinio taikymo gairės bei rodiklių, renkamų pagal ESRS pirmąjį standartų rinkinį, sąrašas.

Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (Direktyva Nr. 2024/1760, angl. Corporate Sustainability Due Dilligence Directive, CSDDD) pasiūlyta dar 2022 m., tačiau tik 2024 m. pradžioje pasiektas susitarimas dėl jos nuostatų taikymo. Direktyva įsigalioja 2024 m. liepos 25 d.

Tikslas: CSDDD siekiama gerinti įmonių valdysenos praktikas, skatinti tvarią ir atsakingą elgseną.

Kam skirtas reguliavimas?
Remiantis direktyvos nuostatomis, ji bus taikoma kelioms įmonių kategorijoms (neišskiriant rizikingesnių sektorių):

1. įmonėms, kuriose vidutiniškai dirbo daugiau nei 1 000 darbuotojų, o jos tinklo apyvarta visame pasaulyje viršijo 450 mln. Eur apyvartą paskutinius 2 metus;
2. pati įmonė neviršijo nustatytų ribų, tačiau viršijo jos motininė įmonė arba jų grupė;
3. ne ES įmonėms, kurių apyvarta ES viršijo 450 mln. Eur (arba tą ribą viršijo motininė įmonė);
4. įmonėms veikiančioms pagal frančizės/licencijavimo modelius, pagal bendrą tapatybę, verslo koncepciją ir modelį ir kurių veikla remiasi honorarais siekiančiais daugiau nei 22,5 mln. Eur, bei jų grupės metinė apyvarta viršijo 80 mln. Eur.

Pažymėtina, kad CSDDD bus pradedama taikyti palaipsniui vis didesnei įmonių apimčiai. Įmonės bus įtraukiamos tokiu eiliškumu:

Svarbu, kad netiesiogiai bus paveiktos ir mažos bei vidutinės įmonės (MVĮ), kurios atsiduria didelių įmonių veiklos grandinėse (kaip verslo partneriai), todėl CSDDD numato joms apsaugos ir palaikymo priemones, pvz., mokymai, gebėjimų stiprinimas, naudojimasis valdymo sistemomis ar net tikslinis finansavimas, o atliekant atitikties tikrinimą – patikrinimo išlaidų padengimas.

Direktyvoje taip pat numatytos sąlygos ir procesas, kada ir kaip įmonės gali prašyti išimčių dėl reikalavimų taikymo.

Esminiai reikalavimai
Direktyva nustato pareigą identifikuoti, vykdyti prevenciją, užbaigti ar sušvelninti įmonės faktinį ar potencialų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ar aplinkai dėl įmonės veiklos, dukterinių įmonių ir visoje veiklos grandinėje (angl. chain of activities), o taip pat atsakomybę už prieš tai minėtų įsipareigojimų pažeidimus (didžiausia piniginė bauda iki 5 proc. įmonės apyvartos).

Tai turės būti atliekama remiantis rizikomis pagrįstu vertinimu, privaloma turėti politikas ir rizikos valdymo sistemas, bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis, nes išsamus patikrinimas turėtų apimti visą veiklos grandinę (verslo partnerius, tiekėjus, įmones, vykdančias veiklą įmonės vardu ar platinančias jos produktus), nustatyti skundų pateikimo tvarką. Direktyva nustato reikalavimą, kad įmonės tinkamai patikrintų daug galimų neigiamų poveikių žmogaus teisėms ir aplinkai, kurie apibrėžti remiantis pagrindinėmis tarptautinėmis konvencijomis. Pvz., poveikis biologinei įvairovei, tarša, darbuotojų teisės gauti pragyvenimui tinkamą atlyginimą, priverstinis darbas.

Pažymėtina, kad derybų dėl direktyvos metu, buvo susiaurintas veiklos grandinės apibrėžimas (jis pateikiamas direktyvos 3 str. 1 p. g d.), todėl direktyvos reikalavimai neapima finansų rinkos dalyvių investicijų.

Įmonės taip pat turi patvirtinti ir įgyvendinti pertvarkos planus dėl klimato kaitos švelninimo, kuriais turėtų būti siekiama užtikrinti verslo modelio ir strategijos suderinamą su perėjimu prie tvarios ekonomikos ribojant, kad pasaulinio temperatūros kilimas neviršytų 1,5°C.

Valstybės narės per 2 metus (iki 2026 m. liepos 26 d.) turi perkelti jos nuostatas į nacionalinius teisės aktus.

Siekiant palengvinti taikymą numatyta, kad Europos Komisija turi įsteigti bendrą pagalbos tarnybą, per kurią įmonės galės ieškoti informacijos, gairių ir paramos, kaip vykdyti direktyvoje nurodytas pareigas.

Žaliųjų obligacijų standartas (reglamentas Nr. 2023/2631, angl. EU green bond standard, EUGBS) buvo priimtas 2023 m. spalio mėn. ir pradedamas taikyti tiesiogiai Europos sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, nuo 2024 m. gruodžio 21 d. Šiuo standartu gali pradėti naudotis įmonės ir viešieji subjektai, norintys kapitalo rinkose pritraukti lėšų žaliosioms investicijoms finansuoti. Standartas naudoja ES Taksonomijoje pateiktos žaliosios ekonominės veiklos – aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų - apibrėžimus ir yra skirtas obligacijų rinkai reguliuoti bei skaidrumui užtikrinti.

Tikslas: padidinti investuotojų pasitikėjimą žaliosiomis obligacijomis, skatinti žaliųjų obligacijų rinkos plėtrą užtikrinant skaidrumą ir prisidėti prie tvarios Europos Sąjungos (ES) ekonomikos kūrimo.

Kam skirtas reguliavimas?
ES žaliųjų obligacijų standartu gali naudotis visos įmonės ir viešieji subjektai, norintys išleistas obligacijas vadinti „žaliosiomis“ ir žymėti nuorodomis „Europos žalioji obligacija“ arba „ EuGB“, atitinkantys nustatytus skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus.

Kartu su šiuo Reglamentu atsiranda ir ES žaliųjų obligacijų vertintojai, jų registravimo bei priežiūros sistema.

Jis taip pat nustato savanoriškus informacijos atskleidimo reikalavimus ES platinamoms obligacijoms, kurios pristatomos kaip tvarios aplinkos atžvilgiu (angl. environmentally sustainable bonds) arba susietos su tvarumu (angl. sustainability-linked bonds) . Europos Komisija iki metų pabaigos turi paskelbti gaires, kuriose bus nustatyti šio tipo obligacijų informacijos atskleidimo šablonai.

Svarbu pažymėti, kad lėšos, gautos išleidus Europos žaliąsias obligacijas, turės būti naudojamos veiklai, atitinkančiai ES Taksonomijos (reglamento Nr. 2020/852) kriterijus. Tai reiškia, kad emitentas turės užtikrinti 3 pagrindinių ES Taksonomijos kriterijų laikymąsi tam, kad veikla galėtų būti laikoma tvari aplinkos atžvilgiu:

1. prisidėti prie vieno ar daugiau iš šešių aplinkos tikslų nurodytų ES Taksonomijoje;
2. nedaryti reikšmingos žalos nei vienam iš likusių aplinkos tikslų;
3. užtikrinti būtiniausių apsaugos priemonių laikymąsi: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų.

Tiems sektoriams, kuriems dar netaikoma ES Taksonomija ir kai kurioms kitoms reglamente numatytoms veikloms bus galima iki 15 proc. lėšų nukreipti į ES Taksonomijos neatitinkančias veiklas (5 str.).

Išleidus EUGBS atitinkančias obligacijas, emitentas privalės pateikti išsamią informaciją apie naudojimo paskirtį, projektų atrankos procesą, poveikį aplinkai ir tikrinimo bei ataskaitų teikimo mechanizmus. Taip pat pažymėtina, kad kasmet privalės teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą ir poveikį.

Remiantis EUGBS reglamentu, gautos lėšos galės būti naudojamos (pagal 4 str.):

1. ilgalaikiam nefinansiniam turtui;
2. kapitalo išlaidoms;
3. veiklos išlaidoms, kurios patirtos ne vėliau kaip prieš 3 metus iki Europos žaliųjų obligacijų išleidimo;
4. finansiniam turtui (akcijos, obligacijos ar kiti vertybiniai popieriai), kuris buvo sukurtas ne vėliau kaip per 5 metus po Europos žaliųjų obligacijų išleidimo;
5. namų ūkių turtui ir išlaidoms.

Norint leisti obligacijas atitinkančias EUGBS, reikės rengti prospektą, reglamente pateiktą specialią formą, kuri turės būti patvirtinta išorės vertintojo, pajamų paskirstymo ataskaitas, obligacijų poveikio aplinkai ataskaitą ir kt.

Emitentai, besinaudojantys EUGBS ne tik užtikrins aukštesnius skaidrumo standartus ir taip stiprins savo įvaizdį bei reputaciją, tačiau ir turės prieigą prie platesnio investuotojų rato.

Papildantys teisės aktai, gairės

• Daugiau informacijos ir patį reglamentą rasite Europos Komisijos interneto svetainėje.
• Žaliųjų obligacijų principus yra paskelbusi Tarptautinė kapitalo rinkų asociacija (ICMA).
• Lietuvos bankas yra pateikęs atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie žaliąsias obligacijas.

Kapitalo reikalavimų direktyva ir Reglamentas (angl. Capital Requirements Directive IV and Capital Requirements Regulation, CRD IV, CRR), vieni iš svarbiausių ES bankų veiklos reguliavimo dokumentų, kurie nuo 2022 m. birželio 28 d. įpareigojo dideles institucijas, išleidusias vertybinius popierius, kuriais leista prekiauti bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, atskleisti informaciją apie ESG rizikas.

Plačiau:

• eba.europa.eu
• bankingsupervision.europa.eu

Lyginamųjų indeksų reglamentas (angl. Benchmark Regulation, BMR) 2019-2020 m. papildytas reikalavimais lyginamųjų indeksų administratoriams, sudarantiems indeksus pagal prisitaikymo prie klimato kaitos, ES ir Paryžiaus susitarimų tikslus ir informacijos, susijusios su tvarumu, atskleidimo reikalavimus.

Plačiau

Žaliųjų teiginių direktyva (angl. Green Claims Directive) – Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlyta direktyva, skirta sureguliuoti bendrų aplinkosauginių teiginių naudojimą pristatant produktus ir paslaugas. Šia direktyva būtų draudžiama naudoti tokius teiginius, kurie nėra pagrįsti įrodymais ar naudoti kitas klaidinančias praktikas. Pavyzdžiui, kai gaminys pristatomas kaip CO2 neutralus, nors jį gaminant poveikis nėra mažinamas ir gamintojas tiesiog naudoja CO2 kompensavimo mechanizmą. Planuojamas direktyvos įsigaliojimas 2024 m. su pareinamuoju laikotarpiu iki 2027 m.

Plačiau

ESG (aplinkos, socialinių ir valdysenos) reitingų reguliavimas (angl. ESG ratings proposal) pasiūlytas Europos Komisijos 2023 m. viduryje, siekiant užtikrinti skaidresnę ESG reitingų teikėjų veiklą, geresnį investuotojų ir reitinguojamų bendrovių informuotumą ir geriau veikiančią rinką. 

Šiuo metu yra laukiama Europos Sąjungos (ES) Tarybos ir Parlamento pritarimo. Reglamentas būtų pradėtas taikyti praėjus 18 mėn. nuo jo įsigaliojimo. 

Svarbiausi pasiūlyto reguliavimo elementai/aspektai 

ESG reitingų teikėjai, registruoti ES, turės gauti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA) leidimą (angl. authorisation) ir jų veikla bus prižiūrima. 

Siekiant išvengti interesų konfliktų, numatytas verslo atskyrimas atskiriant ESG reitingavimą nuo kitų reitingo teikėjo vykdomų veiklų, proporcingi ir principais pagrįsti organizaciniai reikalavimai. Suteikiama galimybė nesteigti atskiros įmonės teikti ESG reitingams, tačiau reitingų agentūroje turi būti užtikrintas ESG reitingavimo veiklos atskyrimo principas. 

Nustatyti minimalūs skaidrumo reikalavimai ESG reitingams - reitingavimo metodikos, modelių ir pagrindinių reitingavimo prielaidų, atskleidimas interneto svetainėje. Numatytas dar išsamesnės informacijos atskleidimas apie ESG reitingus jų prenumeratoriams ir reitinguojamoms įmonėms. Taip pat numatyti ir mokesčių skaidrumo reikalavimai bei reikalavimas, kad taikomi mokesčiai už reitingavimo sąlygas būtų sąžiningi, pagrįsti ir nediskriminaciniai. 

ESG reitingų teikėjai turės pasitvirtinti ir viešai skelbti skundų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią bus galima teikti skundus dėl ESG reitingui naudotų duomenų šaltinių, metodikos ar kitų su ESG reitingų nustatymu susijusių sprendimų. 

Atskirai apibrėžta galimybė trečiųjų šalių reitingavimo paslaugų teikėjams veikti Europos Sąjungoje, jei gaunamas patvirtinimas ir jų pripažinimas (iš autorizuotų Europos Sąjungoje ESG reitingų teikėjų arba ESMA bendradarbiaujant kartu su trečiosios šalies kompetentinga institucija). 

Mažesniems reitingavimo rinkos dalyviams 3 metams numatyta paprastesnė, laikina registracijos tvarka su proporcingai mažesniais reikalavimais ir priežiūros mokesčiais. 

Pažymėtina, kad reglamentas nenustato būtinų metodų, kurie turėtų būti naudojami skaičiuojant ESG reitingus.  Reglamentavimu siekiama padidinti ESG reitingų savybių ir metodikos skaidrumą ir užtikrinti didesnį ESG reitingų teikėjų veiklos aiškumą ir interesų konfliktų rizikos prevenciją. 

PLAČIAU Europos Tarybos interneto svetainėje

Plačiau Europos Komisijos interneto svetainėje