Energijos efektyvumo fondas

Energijos efektyvumo didinimas ir investicijų į atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) plėtrą skatinimas yra svarbūs, ambicingi tikslai ES ir Lietuvos mastu. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiklų skatinimo būtinumas apibrėžtas tiek ES lygio strateginiuose dokumentuose ir teisės aktuose, tiek Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Lietuva įsipareigojusi kiekvienais metais renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų ploto.

Išaugus įvairių hibridinių grėsmių rizikai bei kilus pasaulinei energijos kainų ir pasiūlos krizei, sustiprėjo poreikis investuoti į AEI ir užtikrinti valstybės energetinę nepriklausomybę. Siekiant šio strateginio tikslo, labai svarbios tampa investicijos, didinančios energijos, pagamintos iš AEI, dalį tiek elektros, tiek šilumos gamyboje bei visame energijos vartojimo balanse. Siekiama, kad Lietuvoje iki 2030 m. AEI dalis visame galutinės energijos vartojimo balanse sudarytų 55 proc.

Projekto strateginiai tikslai:

• prisidėti prie Lietuvos strateginių tikslų (spartinti su AEI susijusių technologijų diegimą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, skatinti tvaraus energetinio nepritekliaus Lietuvoje sumažinimą, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui, skatinti aplinkos kokybės gerinimo ir gamtos išteklių naudojimo darną) energijos vartojimo efektyvumo srityje;
• skatinti AEI plėtrą elektros energetikos ir šilumos sektoriuose įvairioms tikslinėms grupėms (viešajam, privačiajam sektoriams, nepriteklių patiriantiems asmenims, energetikos bendrijoms, šilumos tiekėjams, nepriklausomiems šilumos gamintojams), užtikrinant jų energetinį savarankiškumą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Įgyvendinant projektą yra sukurtos finansinės priemonės, kurių tikslai:

• Centrinės valdžios pastatų modernizavimo finansinės priemonės (2014-2020 m.) tikslas –skatinti energijos vartojimo efektyvumą, investuojant į viešąją infrastruktūrą.
• Gatvių apšvietimo modernizavimo finansinės priemonės (2014-2020 m.) tikslas -  garantuoti už gatvių apšvietimo modernizavimo projektų vykdytojų finansavimo grąžinimą projektų finansuotojams.
• Finansinės priemonės „Paskolos centrinės valdžios viešiesiems pastatams“ (2021-2027 m.) tikslas – atnaujinti valstybei arba viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė, nuosavybės teise priklausančius ar perduotus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui šildomus ir (arba) vėsinamus arba planuojamus šildyti ir (arba) vėsinti viešuosius pastatus (toliau – viešieji pastatai), siekiant padidinti viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą – pasiekti mažiausiai B energinio naudingumo klasę ir pagerinti pastatų bei jų inžinerinių sistemų fizines ir energetines savybes, vadovaujantis Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa. Nuo Europos parlamento ir tarybos 2023 m. rugsėjo 13 d. Direktyvos (ES) 2023/1791 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 perkėlimo į nacionalinę teisę datos bus finansuojami nauji viešųjų pastatų atnaujinimo projektai, kuriais siekiama A++ energinio naudingumo klasė (priemonę planuojama pradėti įgyvendinti  2024 m. IV ketv.).
• Finansinės priemonės „Paskolos energetikos bendrijoms“ tikslas – skatinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas ir piliečių energetikos bendrijas, kurios siekia mažinti energetinį nepriteklių, investuoti į elektros energijos iš AEI gamybos įrenginius.
• Finansinės priemonės „AEI paskolos juridiniams asmenims“ tikslas – investicijų į elektros energijos iš AEI gamybos įrenginius skatinimas, užtikrinant juridinių asmenų energetinį savarankiškumą ir jų veiklos žalinimą.
• Finansinės priemonės „Paskolos šilumos tiekėjams ir gamintojams“ tikslas – didinti centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo (CŠVT) sistemų energijos vartojimo efektyvumą bei AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai CŠVT sektoriuje. 

Projektui skirtos lėšos

Finansinės priemonės, finansuojamos 2014-2020 m. Veiksmų programos lėšomis

• Centrinės valdžios pastatų modernizavimas – 21,7 mln. EUR Europos regioninės plėtros fondo lėšų
• Gatvių apšvietimo modernizavimas – 2 mln. EUR Europos regioninės plėtros fondo lėšų

Finansinės priemonės, finansuojamos 2021-2027 m. Investicijų programos lėšomis

• Paskolos centrinės valdžios viešiesiems pastatams – 18,6 mln. Eur Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų, 5,3 mln. 2014-2020 m. grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų.
• Paskolos šilumos tiekėjams ir gamintojams – 102 mln. Eur Europos reginionės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų

Finansinės priemonės, finansuojamos valstybės biudžeto ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolos lėšomis

• Paskolos energetikos bendrijoms – 206,6 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
• AEI paskolos juridiniams asmenims –  549 mln. Eur Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, 22,5 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.