Tvarumas versle nebėra tik skambi frazė metinėje ataskaitoje ar rinkodaros skaidrėse, jis tampa šiuolaikinės verslo strategijos dalimi. Vis daugiau įmonių nesitenkina tik skambiomis frazėmis ir į tvarumą žvelgia sistemingai – vertina savo veiklą, matuoja veiklos poveikį aplinkai, ieško efektyvesnių sprendimų, mažina rizikas ir atveria duris naujoms galimybėms. Taip tvarumas iš kilnios idėjos virsta tikslinga investicija – į inovacijas ir ilgaamžiškumą gebant išlikti konkurencingiems. Šis pokytis reikalauja ne tik duomenų analizės bei vertinimo, bet ir drąsos – sustoti ir iš naujo permąstyti, kaip ir kodėl veikia tavo verslas.

Nuo skaičių iki sprendimų

Įmonių praktika rodo, kad tvarumas versle įgauna prasmę tik tuomet, kai skaičiai tampa ne tik rodikliais, bet ir sprendimų pagrindu – tai ypač atsiskleidžia, kai pradedama sistemingai vertinti savo veiklos poveikį ir ieškoti optimizavimo galimybių. Vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ kokybės ir inovacijų tarnybos direktorė Brigita Gudonė Žaliųjų finansų instituto surengtos konferencijos „Tvarumo pavasaris“ diskusijoje pasidalino, kaip jų įmonėje pokyčius inicijavo paprasta, bet svarbi įžvalga.

B. Gudonė, centre

„Kai pradėjome stebėti, kiek patys išnaudojame vandens, nustebome: per metus tai mums kainuoja tiek, kiek kainuotų 35 darbuotojų metiniai atlyginimai. Šis skaičius paskatino mus ieškoti sprendimų – kaip galėtume vandenį naudoti efektyviau? Taip atsirado idėja vamzdynų plovimui naudoti išvalytą vandenį. Pasirodo, tai ir ekologiška, ir ekonomiška – investicija atsipirko greičiau nei per dvejus metus“, – teigė ji.

Pasak B. Gudonės, nors šis pokytis pareikalavo minimalių technologinių korekcijų, jis sukūrė finansinę grąžą ir padėjo įmonei pasiruošti griežtėjantiems aplinkosaugos reikalavimams. Be to, sprendimas taip pat atvėrė platesnes tvarumo galimybes keičiant veiklos logiką iš esmės.

Pokyčius lemia sisteminis požiūris

Andrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto vadovas, priminė ir keletą žinomų pasaulinių prekės ženklų, kurių verslo sėkmę nulėmė tvarios, integruotos iniciatyvos. Verslas gali būti sėkmingas ne nepaisant tvarumo, o būtent dėl jo.

A. Šilgalis, ŽFI vadovas

„Tvarumas versle apsimoka, nes ilgainiui mažina kaštus, stiprina reputaciją ir atveria naujas rinkas. Pavyzdžiui, įmonės, investuojančios į energetinį efektyvumą, sumažina sąnaudas, o tos, kurios renkasi atsakingus tiekėjus, pelno vartotojų pasitikėjimą. Tokie Lietuvoje gerai žinomi prekių ženklai kaip „Uoga Uoga“, „Patagonia“ ar „IKEA“ rodo, kad aplinkai draugiškas požiūris gali tapti konkurenciniu pranašumu. IKEA investuoja į saulės, vėjo jėgaines tiek, kiek jos pačios veiklai reikia, naudoja savo produkcijai sertifikuotą medieną ir tvariai išaugintą medvilnę, plėtoja perdirbimo ir antrinio panaudojimo iniciatyvas skatindami klientus taisyti, pernaudoti ar parduoti turimus jų baldus, užtikrina geras darbo sąlygas ir investuoja į bendruomenes, švietimą, klimato kaitos programas ten, kur vykdo savo veiklą. Tai bendrovei atnešė išaugusį klientų lojalumą, augino gerą reputaciją“, - sakė A. Šilgalis.

Tvarumas versle tapo iššūkiu

Viena didžiausių ekologinio žemės ūkio bendrovių Lietuvoje „AUGA group“ tvarumą traktuoja kaip vykdomos veiklos esmę. Ir nors „AUGA group“ iššūkiai skiriasi nuo tų, su kuriais susiduria “Vilniaus Vandenys”, tvarumo principai išlieka panašūs – bendrovės valdybos pirmininko Kęstučio Juščiaus teigimu, svarbiausia rasti sprendimus, kurie kuria ilgalaikę vertę.

K. Juščius, „AUGA group“ valdybos pirmininkas

„Bendrovės tvaraus verslo modelis grįstas siekiu keisti pačius maisto gamybos principus – nuo dirvožemio emisijų mažinimo ir mėšlo perdirbimo iki iškastinio kuro pakeitimo biometanu bei pašarų technologijų, padedančių sumažinti atrajotojų emisijas. Tokie projektai – labai daug išteklių bei laiko reikalaujantys sprendimai, kuriems dažnai dar nėra precedentų pasaulyje“, – sako K. Juščius.

Vis dėlto, pasak pašnekovo, realybė dažnai verčia permąstyti net ir pačius ambicingiausius planus. Pastaraisiais metais bendrovė nusprendė konvertuoti dalį savo ūkių iš ekologinės į konvencinę regeneracinę žemdirbystę – tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje.

„Tokį sprendimą lėmė reikšmingi pokyčiai rinkoje: smunkanti ekologiškų produktų paklausa, infliacija, geopolitinė įtampa bei tai, kad ekologinių žaliavų kainos beveik susilygino su įprastomis, nebeatnešdamos joms būdingos kainos premijos. Šie pokyčiai aiškiai parodė, kad vien siekti tvarumo neužtenka – būtina lanksčiai derinti strategiją prie rinkos realijų ir turėti kompleksinį požiūrį į verslo modelį“, – sako bendrovės atstovas.

Pašnekovo teigimu, nepaisant to, kai kurios technologijos jau pradėjo atsipirkti – pavyzdžiui, pilnai veikiantis biometano ciklas jau generuoja pajamas. Tačiau kiti sprendimai tebėra testavimo etapuose, todėl jų pelningumą vertinti dar anksti. Kaip pabrėžia K. Juščius, tai – ilgalaikiai projektai, kurių tikslas – iš esmės transformuoti visą maisto gamybos grandinę.

„Šiuo metu dalis bendrovės įmonių vykdo restruktūrizacijos procesus, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas kaštų optimizavimui. Tačiau tvarumas ir toliau lieka ilgalaike strategine kryptimi – ne dėl reputacijos ar įvaizdžio, o dėl būtinybės prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio žemės ūkiui. Klimato kaitos pasekmės jau dabar daro įtaką žemės ūkiui, o tai reiškia, kad tvarūs sprendimai taps būtinybe, galinčia padėti pasiekti finansinę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako K. Juščius.