Tyrimai ir analizės
Tyrimai ir analizės, kurios buvo įgyvendintos buvusios UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA), kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, kuriant konsoliduotą nacionalinę plėtros įstaigą, tapo UAB ILTE įmonių grupės dalimi:
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu VIPA parengė studiją apie Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje galimybes. Studijos tikslas – įvertinti fondo patrauklumą Lietuvos ekonominės veiklos sektoriams bei įvairiems ūkio subjektams ir atskleisti Lietuvos ekonomikos ypatumų poveikį fondo įgyvendinimui.
Fondas yra pagrindinis Investicijų plano Europai elementas ir patraukli finansavimo priemonė, sudaranti galimybę investicijas finansuoti geresnėmis sąlygomis nei iš kitų finansavimo šaltinių. Finansavimas yra komercinis, t. y. generuojantis grąžą, tad projekto vykdytojai turi užtikrinti ekonominę projekto logiką. Fondo finansavimas patrauklus ir tuo, kad projekto koncepcijos parengimo bei suformulavimo etapuose projekto vykdytojui teikiamos konsultacijos, o atliekant projekto gyvybingumo bei rentabilumo patikrą įtraukiami nepriklausomi ekspertai.
Kaip rodo studija, Lietuvoje skirtinguose fondo finansavimo prioritetus atitinkančiuose ekonominės veiklos sektoriuose nustatytas 7911 mln. eurų finansavimo trūkumas, kuriam padengti gali būti panaudota ši Europos Komisijos ir Europos investicijų banko iniciatyva.
Siekiant, kad fondas veiktų sėkmingai ir efektyviai, studijoje analizuojami galimi fondo veikimo Lietuvoje mechanizmai, kuriais numatomas aktyvesnis nacionalinis vaidmuo per skatinamojo finansavimo įstaigą.
Kviečiame susipažinti su studija, kurią rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekdama užtikrinti sėkmingą 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų įgyvendinimą, 2014 metų balandžio 10 dienos raštu Nr. (24.39)-6K-1403042 inicijavo Viešosios infrastruktūros vertinimą. Šis viešosios infrastruktūros projektų finansavimo vertinimas, bus pagrindas tolimesniam ex-ante vertinimui, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 2 punkte, atlikti. Racionalaus investavimo klausimas tampa vis aktualesnis, atsižvelgiant į augančius investicijų poreikius nudėvimai ir neefektyviai veikiančiai viešajai infrastruktūrai, kurios būklė netenkina šiuolaikinių viešųjų paslaugų teikimo standartų ir yra naudojama pereikvojant energetinius ir kitus išteklius dėl ko vartotojams tenka mokėti didelę kainą, o mokesčių mokėtojams yra didinami mokesčiai.
Siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę, būklę, prieinamumą, poveikį aplinkai bei užtikrinti ekonomiškai pagrįstą ir įperkamą kainą vartotojui ar mokesčių mokėtojui, reikalinga išnagrinėti platesnes valstybės išteklių investavimo ir papildomų privačių investicijų pritraukimo galimybes viešajai infrastruktūrai finansuoti. Tuo tikslu yra atliekamas viešosios infrastruktūros finansinių priemonių ex-ante vertinimams.
Šio I-ojo etapo vertimo tikslas nustatyti Energetikos, Aplinkos, Transporto, Švietimo, Socialinės apsaugos, Kultūros sektorių bei VRM kuruojamos infrastruktūros investicijų pasiūlą bei paklausą, įvertinti rinkos ir investicijų nepakankamumo (skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos) priežastis ir pateikti rekomendacijas kuriems sektoriams (infrastruktūros tipams) finansuoti yra tikslinga toliau vertinti finansinių priemonių kūrimą. Plačiajuosčio tinklo infrastruktūros ir e-valdžios sektoriaus investicijos šioje ataskaitoje nebuvo vertintos atsižvelgiant į EK ir EIB į tyrimo, kurį atliko PWC1 išvadas, kuriame šie projektai buvo atmesti dėl santykinai didelių investicijų su ribotomis galimybėmis generuoti pakankamą pajamų srautą, bei dėl mažo vartotojų skaičiaus.
Su viešosios infrastruktūros finansinių priemonių ex-ante galite susipažinti čia.
Šis Energijos vartojimo efektyvumo ex ante vertinimas apima daugiabučių namų modernizavimą, centrinės valdžios pastatų modernizavimą, gatvių apšvietimo modernizavimą ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimą.
Analizės metu siekiama įvertinti įvairius finansavimo modelius ir finansavimo sąlygas, įvairių tipų finansines priemones, jų administravimo tvarką bei galimybes pritraukti privačius išteklius. Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus siekiama pasiūlyti optimaliausius ESI fondų panaudojimo būdus įgyvendinant finansines priemones.
Su energijos vartojimo efektyvumo ex-ante galite susipažinti čia.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, siekdama užtikrinti sėkmingą 2014-2020 m. ESI fondų investicijų įgyvendinimą, 2014 m. balandžio 10 dienos raštu Nr. (24.39)-6K-1403042 inicijavo Viešosios infrastruktūros vertinimą. Šis viešosios infrastruktūros projektų finansavimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Bendrųjų nuostatų reglamento 37 straipsnio 2 punktu. Racionalaus investavimo klausimas tampa vis aktualesnis, atsižvelgiant į augančius investicijų poreikius nudėvimai ir neefektyviai veikiančiai viešajai infrastruktūrai, kurios būklė netenkina šiuolaikinių viešųjų paslaugų teikimo standartų ir yra naudojama pereikvojant energetinius ir kitus išteklius, dėl ko vartotojams tenka mokėti didelę kainą, o mokesčių mokėtojams yra didinami mokesčiai.
Siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę, būklę, prieinamumą, poveikį aplinkai bei užtikrinti ekonomiškai pagrįstą ir įperkamą kainą vartotojui ar mokesčių mokėtojui, reikalinga išnagrinėti platesnes valstybės išteklių investavimo ir papildomų privačių investicijų pritraukimo galimybes viešajai infrastruktūrai finansuoti. Tuo tikslu yra atliekamas viešosios infrastruktūros finansinių priemonių ex ante vertinimas, susidedantis iš kelių dalių, skirtų kiekvienam iš viešosios infrastruktūros sektorių nagrinėti. Šios ex ante vertinimo dalies tikslas yra nustatyti vandentvarkos sektoriaus infrastruktūros investicijų pasiūlą bei paklausą, įvertinti rinkos ir investicijų nepakankamumo (skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos) priežastis, pateikti rekomendacijas dėl tolimesnio sektoriaus finansavimo būdo, įvertinti finansinių priemonių kūrimo galimybes, išanalizuoti siūlomo finansinio produkto ir finansavimo struktūros atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms bei pasiūlyti galutinę finansinės priemonės investavimo strategiją. Aplinkos ministerija numato, kad vandentvarkos fondas (finansinė priemonė) būtų steigiamas 2017-2018 m.
Su vandentvarkos sektoriaus finansinių priemonių ex-ante galite susipažinti čia.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) siekdama užtikrinti sėkmingą 2014-2020 m ES struktūrinių fondų investicijų įgyvendinimą, 2014 metų balandžio 10 dienos raštu Nr. (24.39)-6K-1403042 inicijavo Viešosios infrastruktūros vertinimą, kurio viena iš dalių nukreipta įvertinti kultūros sektoriaus infrastruktūros finansavimo poreikius. Šis viešosios infrastruktūros išankstinis vertinimas atliekamas remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 2 punkte nustatytu reikalavimu. Racionalaus investavimo klausimas tampa vis aktualesnis: atsižvelgiant į augančius investicijų poreikius, nudėvimai ir neefektyviai prižiūrimai infrastruktūrai, kurios būklė netenkina šiuolaikinių paslaugų teikimo standartų ir yra naudojama pereikvojant energetinius ir kitus išteklius, dėl ko vartotojams tenka mokėti didelę kainą, o mokesčių mokėtojams yra didinami mokesčiai arba infrastruktūros objektai tampa apleistais bei sunyksta.
Siekiant įvertinti valstybės strateginius tikslus ir politiką atitinkančių investicijų poreikį yra atliekamas viešosios infrastruktūros finansinių priemonių ex-ante vertinimas. Šioje ex ante dalyje pateiktas vertinimas apie Kultūros paveldo aktualizavimo sektoriaus sritį, įvertinti rinkos ir investicijų nepakankamumo (skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos) priežastys ir pateiktos rekomendacijos dėl finansinių priemonių kūrimo. Pirmos dalies ataskaita buvo parengta 2014 m. vasarą ir pristatyta Finansų ministerijos įsteigtam tarpinistituciniam priežiūros komitetui. Vėliau pirmos dalies ataskaita buvo papildyta 2014 m. gruodžio mėn. ir pateikta Finansų ministerijai. Kitas priežiūros komiteto posėdis įvyko 2015 m. balandžio mėn. po kurio buvo pateiktos naujos pastabos ataskaitai, kurios atsirado su pasikeitusia situacija sektoriuje. Taip pat papildomai buvo paprašyta pateikti siūlymus dėl galimų kitų valstybės intervencijų tais atvejais, kai finansinės priemonės nėra tinkamiausia valstybės intervencijos forma. Atkreipiame dėmesį, kad šių pasiūlymu vertinimas nėra identifikuotas Europos Komisijos išleistose vertinimo gairėse.
Ši informacija analizuota remiantis vertinimo studijomis, ekspertine nuomone ir kitais viešai prieinamais šaltiniais. Patvirtinus pirmąją išankstinio vertinimo dalį, kitame etape buvo analizuoti lėšų šaltiniai, išnagrinėta tarptautinė patirtis, parinkta siūloma FP, įvertina atitiktis taikytinoms valstybės pagalbos taisyklėms bei parengta finansinės priemonės investavimo strategija, kurioje apibrėžti galutiniai naudos gavėjai, galutinis siūlomas finansinis produktas bei finansinės priemonės valdymo ir įgyvendinimo schema. Antrosios dalies atlikimo metu papildyta informacija apie Kultūros paveldo objektų aktualizavimo paklausą ir pasiūlą siekiant valstybės strategijos numatytų tikslų. Pažymima, kad išankstinis vertinimas gali būti keičiamas ar pildomas vadovaujantis Bendrųjų nuostatų reglamento nuostatomis.
Su kultūros sektoriaus finansinių priemonių ex-ante galite susipažinti čia.
Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, siekdama užtikrinti sėkmingą 2014-2020 metų ESI fondų investicijų įgyvendinimą, 2014 metų balandžio 10 dienos raštu Nr. (24.39)-6K-1403042 inicijavo Viešosios infrastruktūros vertinimą. Šis viešosios infrastruktūros projektų finansavimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Bendrųjų nuostatų reglamento 37 straipsnio 2 punktu. Racionalaus investavimo klausimas tampa vis aktualesnis, atsižvelgiant į augančius investicijų poreikius, nudėvimai ir neefektyviai veikiančiai viešajai infrastruktūrai, kurios būklė netenkina šiuolaikinių viešųjų paslaugų teikimo standartų ir yra naudojama pereikvojant energetinius ir kitus išteklius, dėl ko vartotojams tenka mokėti didelę kainą, o mokesčių mokėtojams yra didinami mokesčiai.
Siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę, būklę, prieinamumą, poveikį aplinkai bei užtikrinti ekonomiškai pagrįstą ir įperkamą kainą vartotojui ar mokesčių mokėtojui, reikalinga išnagrinėti platesnes valstybės išteklių investavimo ir papildomų privačių investicijų pritraukimo galimybes viešajai infrastruktūrai finansuoti. Tuo tikslu yra atliekamas viešosios infrastruktūros finansinių priemonių ex-ante vertinimas, susidedantis iš kelių dalių, skirtų kiekvienam iš viešosios infrastruktūros sektorių nagrinėti.
Šios ex-ante vertinimo dalies tikslas yra nustatyti kelių infrastruktūros investicijų pasiūlą ir paklausą, įvertinti rinkos ir investicijų nepakankamumo (skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos) priežastis, pateikti rekomendacijas dėl tolimesnio sektoriaus finansavimo būdo, įvertinti finansinių priemonių kūrimo galimybes, išanalizuoti siūlomo finansinio produkto ir finansavimo struktūros atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms bei pasiūlyti galutinę finansinės priemonės investavimo strategiją. Susisiekimo ministerijai, ateityje nusprendus investuoti į pasiūlytą finansinę priemonę, turėtų būti peržiūrėtas nustatytų sąlygų tikslingumas, atsižvelgiant į tuo metu rinkoje susiklosčiusias sąlygas ir galiojančią teisinę bazę. Taip pat konkrečių pasiūlymų pateikimas, dėl trūkstamų finansinės priemonės aspektų, galėtų būti patikėtas finansinės priemonės valdytojui.
Su kelių infrastruktūros sektoriaus finansinių priemonių ex-ante galite susipažinti čia.