Reikšmingos žalos nedarymo principas

Reikšmingas žalos nedarymo principas (RŽNP) yra apibrėžtas Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje šešiems aplinkos tikslams:

1. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą klimato kaitos švelninimui, jei dėl jos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis.
2. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabar ir ateityje tikėtinas klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai, žmonėms, gamtai, ar turtui.
3. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala vandens telkinių, įskaitant paviršinį ir požeminį vandenį, gerai būklei, geram ekologiniam potencialui, arba gerai jūrų vandenų aplinkos būklei.
4. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, arba kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai.
5. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis.
6. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

RŽNP (Reikšmingos Žalos Nedarymo Principu) siekiama skatinti ekonominę veiklą, investicijas ir reformas suderintas su Europos aplinkosaugos politika ir strategijomis. Atmetant tas veiklas, kurios gali padaryti didelę žalą vienam ar daugiau Europos aplinkosaugos tikslų.

RŽNP taikomas (nebaigtinis sąrašas):

• Europos taksonomijos reglamentas dėl tvarios ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo (Reglamentas (ES) 2020/852).
• Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP, angl. RRF), 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad RŽNP principas yra horizontalus visų nacionalinių atkūrimo ir atsparumo planų principas. Todėl visos Naujos kartos Lietuva priemonės turi atitikti RŽNP principą.
• Europos Komisijos sprendimu RŽNP taiko savo programai „REPowerEU“ - Europos Sąjungos neatidėliotinam planui, kuriuo siekiama nutraukti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir spręsti klimato krizę. RŽNP taikymo pagal „REPowerEU“ programą gaires galima rasti Komisijos rekomendaciniame dokumente.
• RŽNP taip pat minimas Reglamento (ES) 2021/10604, kuriame pateikiamos 8 Europos fondams skirtos bendros nuostatos. Fondams yra nustatytas tikslas skatinti darnų vystymąsi, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir principą RŽNP. Aštuoni Europos fondai, kuriems tenka trečdalis Europos biudžeto, yra šie:
  • Europos regioninės plėtros fondas
  • Europos socialinis fondas plius
  • Sanglaudos fondas
  • Teisingo perėjimo fondas
  • Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas
  • Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas
  • Vidaus saugumo fondas
  • Sienų valdymo ir vizų priemonė
• Reglamente (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje nustatyta, kad investicija į ekonominę veiklą gali būti laikoma tvaria tik tuo atveju, jei ji prisideda prie socialinio ar aplinkosauginio tikslo ir nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam socialiniam ar aplinkosauginiam tikslui.

Numatoma plėsti RŽNP taikymą.

Paskolos gavėjas įvertina galimą neigiamą planuojamo vykdyti projekto ar veiklos poveikį aplinkai užpildydamas RŽNP anketą (deklaraciją), kurią turi pateikti kartu su paraiška dėl finansavimo gavimo. Atsakymai į anketos (deklaracijos) klausimus turėtų būti kuo išsamesni, prireikus pateikiant gautus leidimus, žemėlapius, nuorodas į galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Vertinant vadovaujamasi šiais principais:

• RŽNP vertinimu siekiama nustatyti, įvertinti ir, jei įmanoma, sušvelninti bet kokį galimą neigiamą poveikį 6 aplinkosaugos tikslams. Jei reikia, paskolos gavėjas turi aprašyti priemones, skirtas tokiam neigiamam poveikiui sumažinti.
• Atliekant RŽNP vertinimą turi būti atsižvelgiama į veiklos ir (ar) projekto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą, t. y., per kelis jo kūrimo etapus (pirkimo, gamybos, naudojimo ir gyvavimo pabaigos etapus).
• Atliekant RŽNP vertinimą turi būti atsižvelgiama ne tik į tiesioginį (veiklos, projekto poveikį įgyvendinimo metu), bet ir į svarbiausią netiesioginį poveikį, kuris atsiranda įgyvendinus projektą, ir kuris yra pagrįstai nuspėjamas.
• Paskolos gavėjas turi pagrįsti kiekvieną savo atsakymą dėl kiekvieno aplinkosaugos tikslo. Priešingu atveju RŽNP bus neatliktas, o projektas neatitiks finansavimo teikimo reikalavimų. Tas pats bus taikoma ir tuo atveju, jei bus pateikti neišsamūs atsakymai, pavyzdžiui, „NE“, „TAIP“, „netaikoma“, „Poveikio šioje srityje nėra“, „Ne, mūsų projektas neturės neigiamo poveikio“.
  • Jei atlikus RŽNP vertinimą paaiškėja, kad numatomas poveikis atitinkamam aplinkosaugos tikslui yra nereikšmingas arba jo nėra, vis tiek reikia pateikti trumpą ir tinkamą pagrindimą. Poveikio mažinimo tikslo pavyzdys: „Šį projektą sudaro teorinis tyrimas arba juo ketinama nustatyti mokslinių tyrimų metodą. Jokių kelionių nėra ir nenumatoma, kad išmetamas CO2 kiekis labai padidės. Todėl projektas turės nereikšmingą poveikį klimato kaitos švelninimui.
  • Jei atlikus RŽNP vertinimą paaiškėja, kad projektas daro didesnį nei nereikšmingą poveikį vienam ar keliems aplinkosaugos tikslams, reikės atlikti išsamesnę analizę, pvz., atlikti poveikio aplinkai vertinimą, bioįvairovės vertinimą ir t. t.
• RŽNP savianalizės metu taip pat turėtų būti įvertinama reikšmingo poveikio aplinkai rizika ir jos mažinimo priemonės.
• Atliekant RŽNP vertinimą naudinga pasinaudoti šia informacija:
  • kokybine informacija (įrangos gyvavimo ciklas, būsimos klimato rizikos įvertinimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo valdymas statybvietėse, energijos šaltiniai naudojami įrangai ir transporto priemonėms maitinti, ir t. t.);
  • technine informacija (technologijos, infrastruktūros tarnavimo laikas, brėžiniai, schemos ir t. t.);
  • kiekybine informacija (statybinių atliekų tvarkymas, infrastruktūros energijos suvartojimas, su įrangos gamyba susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir kt.).

Taip. Paskolos gavėjas įvertina projekto poveikį kiekvienam iš šešių aplinkosaugos tikslų, net jei vienas iš tikslų ir nesusijęs su nagrinėjamu projektu (bet koks poveikis tokiam tikslui taip pat turi būti peržiūrėtas ir ši analizė užfiksuota arba turi būti pateiktas pagrindimas, kodėl projektas neturės jokio poveikio šiam tikslui).

Taip. Atliekant RŽNP vertinimą atsižvelgiama į visą projekto gyvavimo ciklą: pirkimą, gamybą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą. Pavyzdžiui, įgyvendinant pagal EGADP finansuojamus projektus turi būti atsižvelgiama į poveikį, kuris gali pasireikšti projekto įgyvendinimo laikotarpiu Techninėse RŽNP taikymo pagal EGADP gairėse numatyta, kad atliekant RŽNP vertinimą pagal EGADP, pakanka taikyti gyvavimo ciklo aspektus, o ne atlikti gyvavimo ciklo vertinimą.

Jame pateikiamas transporto priemonės pirkimo pavyzdys, kai reikėtų atsižvelgti į taršą (pvz., į orą išmetamus teršalus), susidarančią surenkant, transportuojant ir naudojant transporto priemonę, taip pat į tinkamą transporto priemonių tvarkymą pasibaigus jų eksploatavimo laikotarpiui. Visų pirma, tinkamas baterijų ir elektroninių elementų tvarkymas pasibaigus jų eksploatavimo laikui, pvz., jų pakartotinis naudojimas ir (arba) svarbiausių žaliavų perdirbimas, turėtų užtikrinti, kad nebūtų padaryta didelė žala aplinkosauginiam žiedinės ekonomikos tikslui.

Kitas pavyzdys susijęs su projektu, pagal kurį įsigyjami autobusai: be pačių autobusų išmetamų teršalų aprašymo, jame taip pat turėtų būti aprašyta, ar buvo naudojamos perdirbtos medžiagos ir kaip transporto priemonės bus išmontuojamos po, tarkime, 30 metų eksploatacijos. Taigi, turite sugebėti atsakyti į tokius klausimus: kokios sudedamosios dalys ir medžiagos bus pakartotinai naudojamos arba perdirbamos? Kaip bus tvarkomos pavojingos atliekos? Kaip bus išvengta taršos?

Atliekant RŽNP vertinimą atsižvelgiama ne tik į tiesioginį, bet ir į svarbiausią netiesioginį projekto poveikį. Europos Komisija tai apibrėžia kaip „pagrįstai numatomą ir svarbų poveikį, atsirandantį už projekto ribų ir po projekto įgyvendinimo“. Kaip pavyzdys RŽNP principo taikymo pagal EGADP techninėse gairėse nurodomas būsimas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas dėl padidėjusio eismo dėl naujo kelio tiesimo.

Ne. RŽNP vertinimas susijęs tik su neigiamu projekto poveikiu. Teigiamas projekto poveikis aplinkai gali būti įtrauktas į kitas dokumentų rinkinio dalis, tačiau jis pats savaime nėra svarbus atliekant RŽNP vertinimą, t. y., neužtikrina, kad nėra svarbios rizikos ar didelės žalos. Tai, kad projektas daro teigiamą poveikį vienam iš aplinkosaugos tikslų, neužkerta kelio tam, kad šis projektas gali padaryti reikšmingą žalą kuriam nors kitam aplinkosaugos tikslui.

Infrastruktūros projektai, finansuojami iš fondo „InvestEU“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (2021/1153) ir Europos regioninės plėtros fondų, nurodytų Reglamente 2021/1060, turi atitikti atsparumo klimato kaitai reikalavimą, kad būtų tinkami finansuoti. Todėl Komisijos techninės gairės dėl infrastruktūros atsparumo klimato kaitai 2021-2027 m. laikotarpiu (2021/C 373/01) gali būti naudingos atliekant infrastruktūros projektų RŽNP vertinimą pagal du klimato kaitos tikslus: klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos.

Taip, jeigu veiklos finansuojamos iš EGADP lėšų.

Išimtys:

• Projekto veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje, išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) 5.2 punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
• Projekto veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
• Projekto veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais.

Įgyvendinant ir pasibaigus projektui. Projektų vadovai arba rangovai padeda vykdyti RŽNP stebėseną, kuriai vadovauja valdžios institucija. Projekto vadovas arba rangovas įgalioja viešąją instituciją apsilankyti vietoje ir pateikia institucijai visus tokiai stebėsenai reikalingus dokumentus ir informaciją. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (nenuspėjamam įvykiui arba naujai informacijai, kuri gali turėti įtakos RŽNP laikymuisi), rangovas arba projekto vadovas turi automatiškai ir nedelsdamas pranešti apie tai valdžios institucijai.

Nesilaikant RŽNP paskolos gavėjas patirs pasekmes, kurios nustatytas paskolos sutartyje, priemonės aprašyme ar nuostatuose, ar kitame teisiniame dokumente.