DE MINIMIS pagalba

Kas yra de minimis pagalba ir kaip sužinoti, kokia šios pagalbos suma yra panaudota?

De minimis sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija. Didžiausia de minimis pagalba vienam ūkio subjektui (maksimali teiktinos pagalbos suma gali būti skiriama vienam ūkio subjektui, kurį gali sudaryti ir keli ūkio subjektai (tiek juridiniai, tiek fiziniai, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą) arba kai bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme, jis taip pat turi būti laikomas ūkio subjektu) per trejų pastarųjų metų (36 mėn.) laikotarpį gali siekti 300 000 eurų.

Kiek įmonė (ar įmonių grupė) jau yra panaudojusi nereikšmingos valstybės pagalbos, galima pasitikrinti čia: https://kotis.kt.gov.lt/gauti-pazyma.

Kaip apskaičiuojama de minimis pagalbos suma paskolos gavėjui?

Skaičiuojant de minimis pagalbą paskolos gavėjui palūkanos skaičiuojamos nuo visos paskolos sumos visam paskolos laikotarpiui.

De minimis pagalbos, suteikiamos paskolos gavėjui, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

SE= K x T x (N orientacinė + R - N faktinė)

  • SE – de minimis pagalbos dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu;
  • K – Paskolos suma Eur;
  • T – Paskolos laikotarpis, išreikštas metais (skaičiai apvalinami 2 (dviejų) skaitmenų po kablelio tikslumu);
  • N orientacinė – Europos Komisijos kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną skelbiama orientacinė palūkanų norma;
  • R - Europos Komisijos komunikate nustatyta marža;
  • N faktinė – Paskolos sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma.

Paskolos sutartyje turi būti įrašyta nuostata, kad paskola yra teikiama kaip de minimis pagalba, nurodant de minimis pagalbos dydį, išreikštą subsidijos ekvivalentu.

Ar keičiantis suteiktos garantijos sąlygoms, kai pratęsiamas garantijos galiojimo terminas, papildomam garantijos terminui turi būti skaičiuojama papildoma de minimis pagalba?

Taip. Papildoma de minimis pagalba turi būti skaičiuojama papildomam garantijos galiojimo terminui, nes tokiu būdu suteikiama nauja pagalba.

Ar pasikeitus duomenims apie įmonę, įmonės dalyvius (akcininkus, savininkus, narius), įmonės veiklą, įmonės finansinę būklę reikėtų nedelsiant informuoti apie tokius pasikeitimus?

Taip. Informuoti apie pasikeitimus įsipareigojate, pasirašydami de minimis pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinantį klausimyną pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2023/2831.

Ar būtina atsakyti į visus klausimyno klausimus?

Taip, būtina. Negali būti palikti tušti laukeliai.

Ar dvi įmonės, valdomos asmens kuris turi verslo liudijimą tačiau faktiškai ekonominės veiklos nevykdo, bus laikomos viena įmone (vienu subjektu) de minimis reglamento prasme?

Jeigu fizinis asmuo turi verslo liudijimą, patentą ar kitą dokumentą suteikiantį jam teisę vykdyti ekonominę veiklą jo valdomos įmonės bus susijusios ir jie trys (fizinis asmuo turintis teisę vykdyti ekonominę veiklą ir dvi jo valdomos įmonės) bus laikomos vienu subjektu.

Kas yra „lemiama įtaka“?

Tai situacija kai įmonė neturi kontrolinės akcijų dalies bet turi teisę be kitų akcininkų sutikimo priimti sprendimus dėl pavaldžios įmonės. Pavyzdžiui, lemiama įtaka galėtų pasireikšti įmonei turint veto teisę dėl pavaldžioje įmonėje priimamų svarbių sprendimų.

Ar įmonės, kurios de minimis reglamente nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone?

Taip. Viena įmone laikomos visos susijusios įmonės kaip pavaizduota schemose:

Ar įmonės valdomos fizinio asmens, nevykdančio ekonominės veiklos , yra susijusios įmonės?

Tokios įmonės nėra susijusios.

Ar savivaldybei priklausančios įmonės nebus tarpusavyje susijusios?

Tokios įmonės nebus susijusios.

Ar savivaldybės įmonei priklausančios įmonės gali būti susijusios įmonės?

Taip, tokios įmonės gali būti susijusios.

Ar motininė įmonė Latvijoje ir kelios dukterinės įmonės esančios Lietuvoje yra vienas subjektas?

Ne, susijusios įmonės turi būti toje pačioje valstybėje narėje. Tokiu atveju įmonės nėra susijusios.

Ar įmonės laikomos susijusiomis, jeigu jas visas jungia tas pats fizinis asmuo, kuris kiekvienoje iš jų turi akcijų?

De minimis reglamentų 2(2) straipsniuose nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys juridiniai ar fiziniai asmenys yra laikomi susijusiais, t. y. vienu ūkio subjektu. Vienas ūkio subjektas apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra bent vienos rūšies iš toliau išvardytų:

  1. viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;
  2. viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;
  3. pagal sutartį arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei lemiamą įtaką;
  4. viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.
    Įmonės, kurios a–d punktuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos vienu ūkio subjektu.

Fizinio asmens akcijų turėjimas vertintinas fizinio asmens ekonominės veiklos vykdymo kontekste, kai fizinis asmuo laikomas dalyvaujančiu kontroliuojamos įmonės vykdomoje ekonominėje veikloje.

Įmonės kontrolė gali pasireikšti kaip:

  1. teisė paskirti arba atšaukti įmonės priežiūros, valdymo organus ar administraciją;
  2. pačiam dalyvauti įmonės valdyme (pvz., valdyboje ar būnant įmonės direktoriumi);
  3. kitais būdais pačiam tiesiogiai dalyvauti įmonės valdyme.

Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu fizinis asmuo neturi kontrolinio akcijų paketo ir efektyviai nekontroliuoja įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme, jis laikomas paprastu akcininku, o ne ekonominę veiklą vykdančiu ūkio subjektu [1]. Ūkio subjektu yra laikomas bet koks subjektas (neatsižvelgiant į jo teisinę formą), vykdantis ekonominę veiklą.

Atitinkamai, aukščiau nurodyti ryšiai turi būti vertinami ir nustatomi tarp visų (kelių) to paties akcininko įmonių.
Taip pat laikoma, kad fizinis asmuo vykdo ekonominę veiklą, jeigu jis veikia pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, ūkininko pažymėjimą ir pan.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo teismas) yra nusprendęs, kad visi ūkio subjektai, kurie teisiškai ar de facto yra kontroliuojami to paties subjekto, turėtų būti laikomi vienu ūkio subjektu, todėl De minimis reglamentuose įtvirtinta maksimali teiktinos pagalbos suma gali būti skiriama vienam ūkio subjektui, kurį gali sudaryti ir keli ūkio subjektai (tiek juridiniai, tiek fiziniai, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą). Be to, Teisingumo Teismas nurodo, kad, kai bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme, jis taip pat turi būti laikomas ūkio subjektu[2]).

[1] Teisingumo Teismo 2006 m. sausio 10 d. sprendimo byloje C‑222/04 Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kt. (ECLI:EU:C:2006:8), 111 pastraipa.
[2] Teisingumo Teismo 2006 m. sausio 10 d. sprendimo byloje C‑222/04 Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kt. (ECLI:EU:C:2006:8), 112 pastraipa.

Ar pagalbos gavėjas, pateikęs prašymą gauti informaciją apie jam suteiktos nereikšmingos pagalbos sumos teisėtumą, gali gauti informaciją apie visai su šiuo subjektu susijusių įmonių grupei?

Taip, gali. Paskolos gavėjas, norėdamas gauti tokią informaciją turi kreiptis į Konkurencijos tarybą su prašymu, kuriame turi būti nurodomi visi subjektai, kurie kartu su juo sudaro „vieną įmonę“.

Kaip suprantamas Pagalbos gavėjo tiesioginis ir netiesioginis kitos įmonės akcininkų arba dalyvių balsų daugumos turėjimas?

Netiesioginis kitos įmonės akcininkų arba dalyvių balsų daugumos turėjimas suprantamas kaip įmonių nuosavybės ir (ar) valdymo ryšiai per vieną ar daugiau įmonių. Žemiau pateiktoje schemoje ryšiai tarp įmonių A su B ir C traktuojami kaip tiesioginiai (A įmonė valdo 60 proc. B įmonės akcijų ir 52 proc. C įmonės akcijų), o A su D – netiesioginiai (A įmonė turi 60 proc. B įmonės akcijų, o pastaroji valdo 80 proc. D įmonės akcijų).

Kokie įsipareigojimai laikomi pradelstais?

Pradelstais įsipareigojimais laikomos piniginės prievolės, kurių vykdymo terminai yra suėję, t. y.: 1) Jeigu Pagalbos gavėjas yra fizinis asmuo, tuomet jo pradelstais įsipareigojimais gali būti laikomos, pvz., neapmokėtos ir pradelstos 4 mėnesių įmokos pagal vartojimo kredito, lizingo sutartis, neapmokėtos 3 mėnesių senumo sąskaitos už telefoną, elektrą, komunalines paslaugas ir pan.; 2) Jeigu Pagalbos gavėjas yra juridinis asmuo, tuomet jo pradelstais įsipareigojimais gali būti laikomos laiku neapmokėtos sąskaitos, kurių mokėjimo terminai suėję, pvz., pradelstos 2 mėnesių įmokos pagal kredito, lizingo sutartis, pradelstos sąskaitos tiekėjams už prekes ar paslaugas ir pan. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jeigu sąskaita išrašyta su atidėto mokėjimo terminu, pradelsimas pradedamas skaičiuoti tik pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.

( 1 ). 2014-07-31 Komisijos komunikate Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti „sunkumus patiriančia įmone“ laikoma tokia įmonė, jei yra bent viena iš šių aplinkybių: a) ribotos turtinės atsakomybės bendrovės (AB, UAB, MB) atveju – tada, kai dėl sukauptų nuostolių prarasta daugiau kaip pusė jos pasirašyto akcinio kapitalo. Taip yra tada, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama neigiama bendra suma, viršijanti pusę pasirašyto akcinio kapitalo; b) bendrovės, kurios nors keli nariai yra saistomi neribotos turtinės atsakomybės už bendrovės (IĮ, KŪB, TŪB) skolą, atveju – tada, kai dėl sukauptų nuostolių prarasta daugiau kaip pusė bendrovės ataskaitose nurodyto kapitalo; c) jeigu įmonei taikoma kolektyvinio nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra. Aukščiau išvardinti kriterijai netaikomi įmonėms iki 3 metų amžiaus.