Tvari veikla – ne tik didžiosioms įmonėms keliamas lūkestis. Privalomos tvarumo ataskaitos ir ne finansinės informacijos atskleidimas ilgainiui palies visus – ir smulkiuosius, ir vidutinius verslus. Tačiau tai nereiškia, kad reikia bėgti nuo naujojo reglamentavimo: dalis didžiųjų įmonių, tarp partnerių turinčių mažų bendrovių, jau dalinasi informacija apie tvarumo reikalavimus ir padeda suprasti, prisitaikyti prie pokyčių. Delfi laidoje kalbintas Martynas Samulionis, INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II vadovaujantis partneris sakė, kad tvarumo reikalavimų laikymasis, pirmiausia, padės peržiūrėti savo veiklą ir efektyviau dirbti sutaupant įmonės kaštų ilgalaikėje perspektyvoje. Ir tai visai nepriklauso nuo įmonės dydžio.

Ar būti žaliu yra brangu?

Audrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto vadovas, sako - tai yra mitas.

„Į tvarumą reikėtų žiūrėti kaip į investiciją, kuri gerina įmonės veiklą. Energetinio efektyvumo projektai ir alternatyvių išteklių naudojimas padeda sutaupyti kaštų, kaip ir žaliavų, medžiagų pernaudojimas, ar perdirbimas. Tai iš pradžių gali atrodyti brangu, bet gana greitai atsiperka. Didžiosios įmonės yra pionieriai ir iš jų mažosios gali pasimokyti, yra daug įvairių naujų technologijų“, - pabrėžė A. Šilgalis, sakydamas, kad finansavimas žaliai transformacijai jau yra prieinamas, tiek per ILTE priemones verslui, tiek kitose finansinių paslaugų įmonėse.

M. Samulionis teigė, kad energetiniai šokai ir kitos priežastys Lietuvos verslus paskatino žengti koją kojon su kitomis ES šalimis ir ieškoti būdų, tarkime, būti nepriklausomiems nuo kainų dujų rinkoje, panaudoti antrines žaliavas ar plėtoti kitas su tvarumu susijusias sritis, kurios yra racionalios, ekonomiškai naudingos.
Vis dėl to, nors Lietuva per trumpą laiką sugebėjo tapti energetiškai nepriklausoma šalimi, tačiau yra sričių, kur sekasi sunkiau. Pavyzdžiui, transporto, žemės ūkio, sunkiosios pramonės sektoriai susiduria su didžiuliais tvarumo iššūkiais, o pokyčiai nevyksta arba vyksta labai lėtai dėl neigiamo požiūrio.

A. Šilgalis Delfi sakė, kad tvarumas nereiškia, pavyzdžiui, kad ūkininkai bus priversti nutraukti veiklą ir nieko neužaugins uždraudus trąšų naudojimą. „Juk siekiama tiesiog keisti ūkininkavimo būdus į labiau tausojančius dirvožemį ir visą planetą. Kartu tai reiškia ir aukštesnę maisto produktų kokybę, geresnę ateities kartų sveikatą ir savijautą“, - teigė A. Šilgalis.

ŽFI vadovas verslams pataria veikti jau dabar, nes ateityje tvarumo reikalavimų nepaisymas gali brangiai atsieiti.

M. Samulionis siūlo įmonės veiklą išsiskaidyti į dalis ir pabandyti įvertinti, peržiūrėti logistikos, tiekėjų, partnerių grandines, gamyboje naudojamas medžiagas, jų kilmę ir sudėtį, energijos šaltinius ir bandyti suefektyvinti savo verslą, kad jis būtų ilgaamžiskesnis ir ateityje konkurencingesnis.