Tvarumo atskaitomybė parodė, kokia tai plati, įvairius organizacijos aspektus apimanti yra ši sritis. Organizacijos anglies pėdsako apskaičiavimas reikalauja didžiulio kiekio duomenų – ne tik iš tiekėjų, bet ir iš skirtingų įmonės padalinių, oficialių registrų bei pačių klientų. O juk tvarumas – tai ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos. Tvarumas apima ir socialinius, ir valdysenos aspektus, kurie dažnai pasireiškia ne kiekybiniais, o kokybiniais duomenimis – taisyklėmis, procesų aprašais, tekstiniais dokumentais.

Darbas su tvarumo informacija – tiek atskaitomybės rengimui, tiek strateginiam sprendimų priėmimui ar inovacijų paieškai – reikalauja daug laiko, žmogiškųjų išteklių ir dažnai būna painus. Šiame kontekste vis daugiau dėmesio sulaukia dirbtinis intelektas (DI), galintis padėti spręsti sudėtingas, resursų reikalaujančias užduotis. Kuo jis naudingas, konferencijoje „Momentum” diskutavo Žaliųjų finansų instituto ekspertė dr. Nora Marija Laurinaitytė ir “Lietuvos geležinkelių” (LTG) Technologijų vadovas Vytautas Bitinas.

DI ypač efektyvus dviejose srityse, kurios itin svarbios tvarumo (ESG) duomenų kontekste:

• Duomenų klasifikavimas
  DI verta pasitelkti klasifikuojant tiek kiekybinius, tiek kokybinius duomenis. LTG, pavyzdžiui, DI jau įdarbinusi pervažų stebėjimui (analizuojama vaizdo medžiaga, įspėjama apie kliūtis), bėgių kokybės monitoringui (identifikuojami įtrūkimai), ir net tvarumo informacijos apdorojimui – sukurta vidinė kokybinių dokumentų paieškos sistema.
• Ateities scenarijų prognozavimas
  DI įgalina modeliuoti klimato rizikas. Priežiūros institucijos – tokios kaip ECB, BIS ar Bundesbankas – eksperimentuoja su DI projektais (pvz., „Project Gaia“), modeliuojant klimato kaitos keliamas finansines rizikas.

Be to, DI itin gerai susidoroja su nestruktūruotais duomenimis. Tačiau čia slypi ir didžiausias iššūkis: DI negali veikti efektyviai, jei duomenys nėra sujungti į vientisą sistemą. Jei organizacijoje egzistuoja „atskiros karalystės“, kur finansų skyrius, personalas ir klientų aptarnavimas tvarko savo duomenis atskirai, be sąsajų – tokia duomenų infrastruktūra paprasčiausiai nepasirengusi DI grįstiems sprendimams.

Duomenų integracija – būtina sąlyga

Žaliųjų finansų institutas (ŽFI), Finansų ministerijos kvietimu, įsitraukė į diskusijas dėl Tvarumo duomenų bazės kūrimo Lietuvoje.

Pasak N.M. Laurinaitytės, siekiama, kad Tvarumo duomenų bazė taptų integralia Valstybės duomenų ežero dalimi arba bent jau būtų su juo glaudžiai susieta. Deja, šiandien didelė dalis su tvarumu susijusių duomenų vis dar kaupiama atskirose valstybės institucijų sistemose, kurios tarpusavyje nėra integruotos.

Svarbu nepamiršti, kad pats DI sprendimų įgyvendinimas taip pat reikalauja išteklių – energijos, vandens. Todėl būtina įvertinti, ar konkretus atvejis tikrai reikalauja DI naudojimo. Jei turime kokybiškai surinktus, švariai struktūrizuotus duomenis, o užduotis – tiesiog juos pateikti pagal tam tikrą šabloną (pvz., ETAS reikalavimus), galbūt šį darbą racionaliau atlikti tradicinėmis priemonėmis.

Trys praktiniai patarimai

• Investuokite į duomenų integraciją.
  Tvarkytis „savo darže“ gali atrodyti paprasčiau, bet jei duomenys laikomi kažkieno Excel faile – jų tarsi nėra. Net jei tai tvarumo vadovo Excelis – toks ESG duomenų valdymo modelis yra netvarus.
• Supraskite, kad beveik visi duomenys gali būti ESG.
  Pradedant nuo vidinių procesų aprašų, baigiant sąskaitų apmokėjimais – viskas yra susiję su tvarumu.
• DI naudokime ten, kur jis tikrai reikalingas.
  DI puikiai veikia apdorojant didelius tekstinės informacijos kiekius, modeliuojant scenarijus ir integruojant įvairius duomenis. Bet jei norite tiesiog rasti ŽFI kontaktus – naudokite „Google“, o ne DI, nes net ir paprasta užklausa DI sistemai naudoja elektros ir vandens išteklius.