Investicijos į atsinaujinančią energetiką reikalauja dėmesingo planavimo, siekiant maksimaliai išnaudoti visas galimas naudas. Vis daugiau verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų Lietuvoje įsitikina, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), tokie kaip saulės elektrinės ar vėjo jėgainės, suteikia galimybę ne tik sumažinti ilgalaikes sąnaudas, bet ir padidina atsparumą elektros energijos kainų svyravimams, stiprina reputaciją bei padeda atitikti tvarumo reikalavimus.

Kaip pastebi Nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė, valdybos narė Giedrė Gečiauskienė, nors su AEI projektais susijusių sėkmės istorijų daugėja, tačiau investuoti į šiuos sprendimus kartais nesiryžtama dėl sumažėjusios elektros energijos supirkimo kainos, kuri krenta greičiau nei vidutinė rinkos kaina.

„Elektros energijos supirkimo kaina taip pat gali svyruoti dėl to, kad viename regione susitelkia daug vieno tipo parkų, ypač saulės. Jų sugeneruota elektros energija dažnai sutampa laike, todėl ji parduodama žemesne kaina. Investicijų tempą gali paveikti ir perėjimas prie grynojo atsiskaitymo (angl. net‑billing), ilga leidimų laukimo trukmė, technologinė ir klimato rizika. Taip pat svarbu atsižvelgti į didesnes kapitalo investicijas, susijusias su ilgalaikio turto įsigijimu“, – sako G. Gečiauskienė.

Kaip pastebi pašnekovė, siekiant užtikrinti investicijų stabilumą ir ilgalaikę naudą, verta diversifikuoti investicijų portfelį bei sudaryti ilgalaikes elektros pirkimo sutartis (angl. Power Purchase Agreement (PPA), kurios padeda planuoti išlaidas ir pasinaudoti palankia kaina. Viešajam sektoriui papildomą naudą gali suteikti perdavimo‑skirstymo tinklų stiprinimas, subsidijos energijos kaupikliams bei aiškių taisyklių dėl grynojo atsiskaitymo nustatymas.

Investuojant – svarbu įvertinti AEI ekonominį atsiperkamumą

Siekiant stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei palengvinti investicijų į AEI sprendimus finansavimą nuosavomis lėšomis, ILTE verslui ir viešajam sektoriui siūlo palankias paskolų sąlygas saulės, vėjo ar hibridinių elektrinių bei energijos kaupimo įrenginių statybos, įrengimo ir įsigijimo projektams. Viešiesiems juridiniams asmenimis gali būti suteiktas finansavimas iki 100 %, o privatiesiems – iki 80 % tinkamų išlaidų sumos.

Pasak G. Gečiauskienės, sklandesniam finansavimo procesui svarbu iš anksto parengti verslo planus, reikiamus dokumentus ir užtikrinti, kad visi formalumai atitiktų reikalavimus. Tokiu būdu įgyvendinti AEI projektus tampa lengviau.

„Kiekvienam potencialiam paskolos gavėjui rekomenduojama pasiruošti – įsivertinti būsimas pajamas ir atsiperkamumą pagal į tinklus patiektos elektros vertę arba PPA. Taip pat numatyti finansinius išteklius palūkanoms mokėti projekto vystymo metu“, – pataria ILTE atstovė.

Giedrė Gečiauskienė, ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė, valdybos narė 

Kiekvienam potencialiam paskolos gavėjui rekomenduojama pasiruošti – įsivertinti būsimas pajamas ir atsiperkamumą pagal į tinklus patiektos elektros vertę arba PPA. Taip pat numatyti finansinius išteklius palūkanoms mokėti projekto vystymo metu.

Nepaisant pasitaikančių iššūkių ir esamų rizikų, investuoti į AEI vis dar apsimoka – dažniausiai ekonominis atsiperkamumas būna teigiamas. Kaip teigia Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto mokslininkas dr. Artūras Baronas, kiekvienu atveju reikėtų atskirai vertinti investicijų į AEI ekonominį atsiperkamumą. Jis priklauso ne tik nuo investicijų, projekto tipo ir pasiruošimo, bet ir pasirinkto finansavimo būdo.

„Jei tik yra galimybė, reikia ja pasinaudoti. Ypač kai yra ir kitų naudų, pavyzdžiui, dėl AEI naudojimo pasiekiama verslo ar viešosios įstaigos energetinė nepriklausomybė, kas svarbu žvelgiant į elektros energijos kainas. Gegužės mėnesį jos Lietuvoje buvo mažesnės nei kovą ir balandį, tačiau kaina – labai santykinis dalykas. Pasikeitus techninėms elektros energijos tiekimo sąlygoms (pavyzdžiui, pažeidus kabelį ar tiekimo liniją), taip pat dėl geopolitinės situacijos ar politinių sprendimų, elektros energijos tiekimas gali kardinaliai pasikeisti“, – įspėja dr. A. Baronas.

Pavyzdžių ieškoti toli nereikia. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 metais „Nord Pool“ biržos su PVM Lietuvos kainų zonoje vidutinė metinė kaina siekė 230,23 EUR/MWh. Palyginimui, pernai – vos 87,34 EUR/MWh. Kaip pastebi G. Gečiauskienė, kainos pikų pasitaiko ir dabar. Šią žiemą dėl sumažėjusios AEI gamybos, neveikiančios „EstLink2“ jungties ir didesnio vartojimo valandinė sausio mėnesio „Nord Pool“ biržos kainos su PVM Lietuvos kainų zonoje vienu metu siekė net 50 ct/kWh (apie 500 Eur/MWh).

Nauda – ne tik finansinė

AEI naudojimas padeda atitikti tvarumo reikalavimus – taip stiprinama įmonės reputacija klientų akyse ir visos Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltas tikslas – Lietuvoje 2030 m. turėtų būti įdiegta apie 10,3 GW AEI elektros energijos gamybos pajėgumų, kurie leis pagaminti tiek elektros energijos, kiek jos suvartojama.

„Su AEI naudojimu susijusios naudos neabejotinai bus ryškiai jaučiamos dar ilgus metus. Esant abejonėms ir klausimams dėl finansavimo galimybių, kviečiame konsultuotis patogiausia forma. Svarbiausias – pirmasis žingsnis, ypač kai pagalbos jį žengti yra išties nemažai“, – veikti skatina G. Gečiauskienė.