Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika paaugo 3,2 proc. Nors detalesnius duomenis VDA paskelbs tik po mėnesio, remiantis egzistuojančia išankstine informacija galima manyti, jog augimą lėmė vartojimas ir vidaus investicijos. Nedarbo grėsmei išliekant žemai, augant atlyginimams ir išlaikant nuosaikų kainų augimą, gyventojai savo finansinę būklę vertina labai gerai, planuoja stambius pirkinius. Matome suaktyvėjimą ir būsto paskolų rinkoje, kurių dalis atitenka su būsto įsirengimu susijusioms prekėms bei paslaugoms įsigyti. Nors bendras vartotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika yra mažėjantis, kas rodo apie jų nuogąstavimus dėl šalies ekonomikos situacijos ateityje, tačiau nuogąstauti ir susimažinti išlaidas yra du skirtingi veiksmai. Net JAV ne visada suprastėjęs vartotojų pasitikėjimas virsta silpnesniu vartojimo ir BVP augimu. Tad kol neprasidėjo šildymo sezonas ir nereikia už centrinį šildymą mokėti pilno PVM, kol neįsigaliojo GPM pakeitimai, vartotojų elgsena greičiausiai išliks panaši.

Spartesnio vidaus investicijų augimo, kuris jau stebimas nuo praėjusių metu, priežastys išlieka nepakitusios. Viena iš priežasčių yra valstybės politika ir išorinė aplinka, dėl ko išlaikomas didelis fokusas į energetikos, gynybos sektorius. Čia svarbios ne tik viešosios, bet ir privačios investicijos, fiksuojamas spartesnis bankų paskolų portfelio augimas energetikos sektoriaus įmonėms. Gamybos priemonių pramonės produkcija išlaiko stabilų spartų augimą, indikuojantį apie augančią paklausą. Nemažiau svarbios investicijos į modernizavimą ir produktyvumo didinimą, tačiau esant dideliam netikrumui dėl eksporto rinkų ir bendros paklausos pramonės produkcijai, jų intensyvumas yra kiek mažesnis.

Remiantis Eurostat pateikiamu Ekonomikos verslo ciklo laikrodžiu, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra sparčiausio augimo taške, po kurio, teoriškai, turėtų ateiti lėtėjančio augimo etapas. Pastebėtina, kad ekonomikos antrojo ketvirčio rezultatas yra silpnesnis nei pirmojo. Labai tikėtina, kad antroji metų pusė bus kiek lėtesnė ir tai lems ne tik realios ekonomikos apsukos, bet ir aukštesnė 2024 m. bazė. Pirmojo šių metų ketvirčio ir viso pusmečio geresniems statistiniams rezultatams įtakos turi ir tai, kad praėjusių metų atitinkamą laikotarpį Lietuvos ekonomika vis dar buvo stipriai paveikta 2023 m. pabaigoje ištikusios energetinės krizės.

Tuo tarpu Euro zona pereina į teigiamo, spartesnio augimo etapą. Tai ir susitarimas su JAV dėl importo muitų gali atnešti šiek tiek daugiau aiškumo ir ramybės antrojoje metų pusėje ir galbūt vėl leis nustebti dėl geresnio nei tikėtasi BVP augimo.