Gera idėja nieko verta, jei jos nesugebi parduoti. Startuolių kapinėse guli tūkstančiai verslo sumanymų, kurių niekas taip ir nepamatė. Tadas Burgaila, vienas iš „Kilo Health“ ir investicijas pradedantiems startuoliams teikiančios įmonės „Lost astronaut“ įkūrėjų sako, kad investuotojai ieško ne tobulumo, o energijos, aiškumo ir gebėjimo veikti. Rinkoje laimi ne gražiausias prototipas, o tie, kurie sugeba jį paversti verslu.

„Startuolio idėja – tai tik ingredientai. Esmė – kas yra šefas, kuris juos sudės į vieną patiekalą. Net ir iš paprasto makaronų sąrašo charizmatiškas, veržlus ir lankstus kūrėjas gali pagaminti vakarienę, vertą Michelin žvaigždutės. Todėl investuotojai dažniau renkasi ne tobulą idėją, o žmogų, su kuriuo galima dirbti. Geriau motyvuotas kūrėjas, nei genijus, kuris nemoka bendrauti su komanda“, – sako T. Burgaila.

T. Burgaila, Kilo Health įkūrėjas ir vadovas

Anot jo, dažniausios priežastys, kodėl startuoliai negauna finansavimo, yra trys: pirma – nesimato tikro produkto poreikio rinkoje (angl. market-fit), antra – komanda neturi aiškaus plano, kaip produktą parduoti, o trečia – pernelyg kuklios ambicijos ir nepakankama vizija.

Investuotojai domisi sprendimais, ne tvarumu savaime

Kai anksčiau, rodos, kiekviena močiutė gebėjo lopyti prairusias kojines ar siūti rūbus, šiandien gebėjimų patys susitaisyti savo drabužius žmonės turi vis mažiau. Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, 2023 metais Lietuvoje buvo atskirai surinkta apie 12 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Iš jų daugiau nei 60 proc. buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, o likusi dalis – sudeginta arba pašalinta sąvartynuose.

Šią problemą spręsti padeda sparčiai augantis Lietuvos startuolis „Tingit“. Jo direktorė ir viena iš įkūrėjų Indrė Viltrakytė sako, kad sunku nematyti, kokiame vienkartiniame pasaulyje gyvename, kur nusipirkti naują daiktą trunka kelias minutes, o pataisyti turimą  – dienas ar net savaites.

„Niekada nevadinome savo verslo tiesiog tvarumo startuoliu. Idėja gimė iš realios problemos – susiplėšiau mylimus batus ir supratau, koks nepatogus ir ilgas yra jų taisymo procesas. Todėl siekiame sukurti geriausią įmanomą produktą šiai problemai spręsti. Tvarumas mums – natūrali dalis, bet svarbiausia, kad produktas būtų iš tikrųjų naudingas. Vien dėl tvarumo juo naudotųsi retas – ir investuotojai vien jo pagrindu nesidomėtų“, – teigia I. Viltrakytė.

Startuolio įkūrėjos teigimu, ILTE rizikos kapitalo partneris „FirstPick“ buvo pirmasis fondas, su kuriuo iškart sutapo požiūris: kad norint išgryninti produktą ir sukurti tvirtą verslą, reikia laiko, kantrybės ir pilno atsidavimo. Toks vertybinis sutapimas itin svarbus ankstyvojoje stadijoje, kai kiekvienas sprendimas daro didelę įtaką krypties sėkmei.

„Jų palaikymas mums be galo svarbus – kiekviename susitikime pasitinka su plačia šypsena, o žinant, koks intensyvus ir greitas startuolių tempas, tai suteikia daug motyvacijos ir paspirties“, – džiaugiasi I. Viltrakytė.

Kūno kalba iškalbingesnė už žodžius

Toliaregišką požiūrį turintys verslininkai ir investuotojai visada ieškojo to, ką dabar populiariai vadiname tvarumu. Tačiau net ir siekiant tvarumo, ne visada verta aukoti tiesioginį bendravimą – būtent jis dažnai atskleidžia svarbiausią informaciją ir kuria pasitikėjimą.

„Man teko matyti virtualius susitikimus minimus kaip didelį teigiamą poveikį klimatui daromą veiksmą, keliant tikslą kuo mažiau susitikti gyvai. Toks požiūris mūsų veikloje būtų itin žalingas. Atliekant nuodugnius startuolių patikrinimus, ypač ankstyvoje stadijoje, tiesioginis kontaktas ir kūno kalba atskleidžia 93 proc. informacijos, o sakomų žodžių turinys – tik likusios vos 7 proc. Be abejo, mes daug dirbame virtualioje aplinkoje, bet pagrindinis motyvas, kodėl investuotojai pasitiki pradedančiu startuoliu yra efektyvumas“, – apibendrina Viktorija Trimbel, ILTE valdomo rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“ vadovė.