Nors naujai steigiamos įmonės ir startuoliai yra gyvybiškai svarbūs Lietuvos ekonomikai, neretai jų potencialą stabdo iššūkiai gauti finansavimą. Lietuvos banko duomenimis, net 45 proc. naujų įmonių investicijų trūkumą įvardina kaip vieną didžiausių kliūčių plėtrai. Pasiskolinti jaunam verslui iš komercinių bankų neretai būna sudėtinga dėl griežtesnių rizikos vertinimo kriterijų. Tačiau ekspertai pažymi, kad atsiranda vis daugiau alternatyvių finansavimų šaltinių.

Jaunam verslui – brandžių įmonių reikalavimai

Nacionalinio plėtros banko ILTE veiklos plėtros vadovė Inga Beiliūnienė pastebi, kad poreikis gauti finansavimą tarp pradedančiųjų verslų – didžiausias. Pasak jos, pirmieji metai įmonėms yra vieni sudėtingiausių, tad tokia tendencija paaiškinama dėl poreikio finansiniam užnugariui.
„Įmonės turi laikytis griežtos finansinės disciplinos, nes nėra sukaupusios atsargų, o didelė dalis pajamų skiriama verslo vystymui, darbuotojų atlyginimams ir kitiems su tiesiogine veikla susijusiems kaštams padengti“, - teigia I. Beiliūnienė.

I. Beiliūnienė

Tačiau neseniai veiklą pradėjusios įmonės dažnai susiduria su iššūkiu – komerciniai bankai ne visada gali suteikti paskolą, ypač jei įmonė neturi pakankamos veiklos istorijos.

„Komerciniai bankai vertina finansinius rodiklius, užstatą, kredito istoriją ir pinigų srautus, nes jų tikslas – užtikrinti paskolos grąžinimą. Jų rizikos reikalavimų taip pat neatitinka startuoliai, nes jie veikia neapibrėžtoje aplinkoje, dažnai su neišbandytais produktais ar verslo modeliais“, – sako I. Beiliūnienė.

Lietuvos Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko Airino Jermolajevo teigimu, pradedantieji verslai su finansavimo iššūkiais susiduria nuolatos. Anot jo, naujai įsteigtos įmonės dažnai pradeda nuo santaupų, šeimos paskolų ar net privačių skolų. Taip pat dauguma jų finansavimą gauna per valstybės užimtumo skatinimo programas.

A. Jermolajevas

„Reikia daugiau finansinių priemonių, paremtų valstybės garantijomis, taip pat daugiau lankstumo vertinant naujus verslus. Būtina ir švietimo bei konsultavimo pagalba, nes daugelis verslininkų tiesiog nežino, nuo ko pradėti“, – verslo poreikiais dalinasi A. Jermolajevas.

Dėmesio centre – alternatyvios finansavimo galimybės

Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė pastebi, nors komerciniai bankai išlieka pagrindiniu paskolų šaltiniu brandesniems verslams, smulkūs ar pradedantieji verslai vis dažniau atsigręžia į alternatyvas – kredito unijas, kurios gali pasiūlyti lankstesnes sąlygas, ypač smulkiam verslui, arba sutelktinio finansavimo platformas.

„Alternatyvieji finansavimo šaltiniai dažnai gali būti puikus būdas verslui pasiskolinti. Visgi, konsultuodami savo klientus pastebime, kad verslas nedažnai žino apie tokias alternatyvas, o jei žino – labai mažai“, – komentuoja I. Gendroliūtė-Gerulienė.

I. Gendroliūtė-Gerulienė

Pasak I. Bieliūnienės, priemonių, pritaikytų būtent tokio tipo įmonėms daugėja. „Startuoliai gali kreiptis į rizikos kapitalo fondus, kur investicijos teikiamos pradinėse veiklos stadijose esančioms ir jau veikiančioms įmonėms. Taip pat verslai turi galimybę kreiptis į nacionalinį plėtros banką dėl garantijų, kurios teikiamos už kitose kredito įstaigose pasiimamas paskolas bei tiesioginių, lengvatinių paskolų, skirtų jaunoms įmonėms, pavyzdžiui, veikiančioms iki 3 metų“, – teigia ILTE atstovė.

Jos teigimu, tokios priemonės dažnai tampa galimybe gauti bankinį finansavimą ateityje, kadangi didelė dalis nacionalinio plėtros banko finansavimo priemonių verslui yra teikiamos būtent per bankus, kredito įstaigas.

„Suprantame, kad ankstyvosios stadijos verslai gali neturėti užtikrintų pajamų ar turto. Dažnai esame pasiruošę prisiimti didesnę riziką mainais už galimą grąžą ateityje ir siekiame padėti verslams kurtis bei augti“, – komentuoja I. Beiliūnienė.

Kliūtys ir įsitikinimai, trukdantys finansavimui

Nors alternatyvių finansavimo šaltinių prieinamumas didėja, A. Jarmolajevas teigia, kad daugelis smulkiųjų verslininkų neturi pakankamai žinių apie alternatyvius finansavimo šaltinius.
„Pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas kol kas dar nėra masiškai paplitęs tarp smulkiųjų verslų, galbūt dėl informacijos trūkumo ar baimės viešai atskleisti projektus. Reikėtų daugiau informacinių kampanijų, konkrečių pavyzdžių, net interaktyvių konsultacijų regionuose“, – komentuoja asociacijos pirmininkas.

Tarp paplitusių klaidingų lūkesčių, kurie apsunkina finansavimo paieškas, I. Beiliūnienė taip pat įvardina verslo įsitikinimą, kad puiki idėja natūraliai pritrauks finansavimą.

„Finansavimo partneriai vertina kur kas daugiau nei idėją. Jie atsižvelgia į komandą, vykdymo strategiją, rinkos dydį, konkurencinę aplinką. Be pagrįsto plano, net ir geriausia idėja lieka tik idėja. Be to, daugelis mano, kad pakaks vienintelio finansavimo šaltinio, pavyzdžiui, tik asmeninių lėšų. Tačiau verslo kūrimo ir plėtros metu itin dažnai pritrūksta apyvartinių lėšų“, – savo įžvalgomis dalinosi I. Beiliūnienė.

Anot jos, pirmas žingsnis, pradedantiems verslą ir ieškantiems finansavimo, turėtų būti laiko investavimas nuodugniam verslo poreikių ir rinkos įsivertinimui bei kalbėjimuisi su patyrusiais žmonėmis, kurie gali nukreipti tinkama kryptimi.