Dar prieš karą Ukrainoje startavusi lietuviška gynybos finansavimo programa „MilInvest”, kurią valdo fondas ScaleWolf,  pernai rudenį baigė aktyvų investavimo ir akceleravimo etapą. Fondo vadovas Edvinas Kerza teigia, kad Lietuvos gynybos technologijų sektorius sparčiai auga ir pasižymi dideliu kūrybiniu potencialu. Visgi, pasak jo, valstybės finansavimo pauzės mažina inovatorių motyvaciją.

Fondo investicijų portfelyje – reikšmingų laimėjimų pasiekusios įmonės, veikiančios tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Viena tokių – „Granta Autonomy“, įkurta inžinierių ir kariuomenės atstovų po Krymo aneksijos. Šiandien įmonė tiekia produkciją Vokietijos gynybos milžinei „Rheinmetall“ ir laikoma rimta žaidėja pasaulinėje gynybos rinkoje. „Šis įvertinimas mums itin svarbus. Būdami gynybos inovacijų fondu, siekiame užtikrinti, kad kuriamos technologijos būtų ne tik efektyvios, bet ir autentiškos“, – sako E. Kerza.

E. Kerza, Scalewolf vadovas

Tarp išskirtinių pasiekimų – ir „Broswarm“, įmonė, vos per devynis veiklos mėnesius laimėjusi NATO inovacijų fondo iššūkį. „Tai puikus įrodymas, kaip greitai inovatyvios įmonės gali realizuoti savo idėjas net sudėtingomis sąlygomis“, – priduria E. Kerza.

Talentų paieška peržengia Lietuvos ribas

Svarbi fondo strategijos dalis – talentų pritraukimas. Pasak E. Kerzos, Lietuva tampa patrauklia vieta kurti ir plėtoti gynybos technologijas, o sėkmingų startuolių kūrėjai tampa tarsi ambasadoriais tarptautinei inovacijų bendruomenei.

„Sugrįžę Lietuvos talentai ir jų bendradarbiavimas su užsienio ekspertais – ukrainiečiais, estais, amerikiečiais – padeda formuoti tvarią inovacijų ekosistemą“, – sako jis.

Visgi, net ir esant dešimtims naujų potencialių projektų, finansavimo nepakanka visiems. Tarp valstybinių programų juntamos ilgos pertraukos. Pasak Kerzos, geri tarpiniai rezultatai turėtų skatinti greitesnius sprendimus ir užtikrinti tęstinumą. Šiuo metu Nacionalinis plėtros bankas ILTE kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia „MilInvest 2“ programą, kuri turėtų startuoti šių metų pabaigoje.

                                                                               I. Beiliūnienė, ILTE veiklos plėtros vadovė

„Pradėję investicijas į gynybos sektorių, skyrėme 13 mln. eurų, o fondo valdytojai pritraukė dar 4 mln. eurų privačių lėšų. Dalis jų buvo skirta akceleravimo programoms. Labai džiugina tai, kad nors į Granta Autonomy, Broswarm investuotos sumos nebuvo labai didelės, bet šių įmonių sėkmė ir sandoriai kitose šalyse, potencialas viršijo lūkesčius. Tai motyvuoja mus tęsti investicijas į šį sektorių”, - sako Inga Beiliūnienė, ILTE valdybos narė ir veiklos plėtros vadovė.

Gynybos inovacijos – ne tik saugumui, bet ir ekonomikai

Kerza pabrėžia, kad Lietuva turi skatinti mokslą, orientuotą į praktinius gynybos iššūkius.

„Turime pereiti nuo vien teorinių diskusijų prie praktinio taikymo. Universitetuose turi skambėti temos apie geopolitiką, energetinę nepriklausomybę, studentai turėtų kurti praktinius sprendimus, modelius šių laikų iššūkiams.“

Tuo tarpų fondų ir akceleratorių vaidmuo – esminis, padedantis įmonėms augti, pasiekti naujus technologinius lygmenis ir eksportuoti produktus į užsienį.

„Inovacijos gynybos sektoriuje – tai ne tik nacionalinio saugumo, bet ir ekonominio augimo klausimas. Lietuva gali tapti pasauliniu gynybos technologijų lyderiu, jei išlaikys inovatyvų požiūrį ir bendradarbiavimą su partneriais“, – įsitikinęs jis.

“Tik per tęstines investicijas ir strateginį požiūrį galėsime pasiekti ilgalaikį augimą ir užtikrinti saugumą tiek Lietuvoje, tiek visame regione”, - įsitikinęs E. Kerza, priduriantis, kad pasigenda daugiau diskusijų apie pažangių technologijų skatinimą ir dėmesio inovacijoms.

Gamybos grandinė kinta

Jei anksčiau gamybos procesai buvo perkelti į kitas šalis, dabar atsiranda vis didesnis noras skatinti vietinę gamybą, ieškoti ekonominių sprendimų, kurie padėtų mažinti  priklausomybę nuo kitose šalyse gaminamų komponentų, reikalingų dronams ar kitiems gynybos produktams.

Paklaustas apie ateities perspektyvą ir bendrą kryptį su amerikiečiais saugumo kontekste, E. Kerza sako, kad Amerikos saugumo garantijos ir partnerystė su Lietuva išlieka tvirta.

„Įmonės, kurios kuria sprendimus čia, Lietuvoje, taip pat prisideda prie mūsų stiprėjimo – jos neiškelia veiklos kitur, o investuoja čia. Tai, kad turime veikiančius instrumentus, kad didiname savo gynybos biudžetą, kad kalbame apie būtinybę patiems užtikrinti savo valstybės apginamumą, daro mus patikimesniais partneriais. Negalime tikėtis, kad neskirdami pakankamai dėmesio savo gynybai patys, sulauktume, kad kažkas kitas ateis ir aukosis už mūsų valstybę. Privalome turėti ne tik teorinius, bet ir praktinius pajėgumus, kurie užtikrintų ne tik atgrasymą, bet ir, prireikus, galimybę prisidėti prie kolektyvinės gynybos. Galiausiai, grėsmės neapsiriboja tik Lietuva – jos aktualios ir, pavyzdžiui, Rumunijai ar kitoms sąjungininkėms”, - kalbėjo E.Kerza.