Lietuvos Žaliųjų finansų institutas buria daugiašalį žaliojo finansavimo tinklą ir pirmadienio vakarą Lietuvos ambasadoje Varšuvoje surengė diskusiją apie žaliosios pertvarkos finansavimo iššūkius.  Šis susitikimas vyko jubiliejinio, 10-ojo Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių  susitikimo, šiais metais rengiamo Lenkijoje, išvakarėse.

Iniciatyva sukurti neformalų daugiašalį žaliojo finansavimo tinklą yra praėjusių metų Vilniaus 3SI viršūnių susitikimo palikimo dalis, dėl kurio regiono valstybių vadovai susitarė pernai bendroje deklaracijoje. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad ši žaliųjų finansų iniciatyva turėtų tapti žaliosios infrastruktūros plėtros katalizatoriumi Trijų jūrų regione, taip skatinant ekonominę gerovę ir atsparumą.

„Iš tiesų, reikia skubiai sutelkti išteklius socialiai teisingam ir ekologiškai tvariam perėjimui prie klimato kaitai neutralios ir atsparios ekonomikos, įskaitant žaliąją infrastruktūrą, 3SI regione. Ypač pabrėžiame, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų pagerintas žaliojo finansavimo prieinamumas ir skatinimas pagal Europos standartus”, -  kalbėjo Lietuvos Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.

Kartu ieškos finansavimo sprendimų

Renginyje dalyvavo Lenkijos, Kroatijos, Čekijos, Latvijos finansų įstaigų atstovai, energetikos, transporto, inovacijų srityse dirbantys verslininkai ir ekspertai. Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Valdemaras Sarapinas pasidžiaugė, kad pirmasis šio žaliųjų finansų tinklo susitikimas vyksta Lenkijoje - šalyje, kuri ilgus metus yra artima Lietuvos partnerė su bendra istorija, kartu nuosekliai bendradarbiaujančia ir finansų srityje.

„Šiandien kviečiame dalintis žiniomis, kartu ieškoti žaliojo finansavimo sprendimų siekiant klimato kaitai neutralios, atsparios ir teisingos ateities. Tikriesiems pokyčiams reikia tarptautinio įsipareigojimo, kad žengtume į priekį”, - kalbėjo ambasadorius.

Pasak vieno didžiausių Europoje Lenkijos nacionalinio plėtros banko (BGK) investicijų ir ekonominių tyrimų departamento vadovo Marcin Prusak, nors Lenkija ir turi gana gerai išvystytą finansų rinką, komercinių bankų sektorių, fondai yra gerai kapitalizuoti, diversifikuoti,  konkurencingi, tačiau žaliajam finansavimui, tokiam, kokio jo prireiks ilguoju laikotarpiu, kad būtų pasiekti dekarbonizacijos įsipareigojimai, valstybės investicijų nepakaks, o pritraukti didžiules privačių lėšų sumas yra iššūkis.

Iš kairės: A.Šilgalis, D.Vilčinskas, D.D.Kostelac, M.Prusac, R.Dilba

„Žiūrime į kitus regionus, netgi tolimąją Australiją, greičiausiai ieškosime stiprios finansinės sistemos, galinčios susidoroti su tokiu investicijų lygiu, pagalbos. Lenkijoje trūksta vietinių rizikos kapitalo investuotojų, infrastruktūrai dedikuotų investicinių fondų, dideliais projektais, sandoriais dažniau domisi investuotojai iš Londone, Paryžiuje, Amsterdame veikiančių fondų.  

Mūsų tikslas yra paremti ekosistemą ir motyvuoti fondų valdytojus kurti vietinius fondus, kurie prisidėtų prie tvarios ir subalansuotos ekonomikos plėtros, nes pertvarkai reikės milžiniškų sumų“, - teigė M. Prusak.

Pasak Audriaus Šilgalio, ŽFI vadovo,  sukurtas platesnis institucijų tinklas padės spartingi žaliąją pervarką ir skatins bendradarbiavimą su investuotojais.

„Tinklas apjungs ekspertus ir projektų iniciatorius, kurie ieško geriausių plėtros galimybių ir finansavimo sprendimų. Skaičiuojame, kad, pavyzdžiui, žaliajai transformacijai vien Lietuvoje reikės reikšmingai didesnės sumos, nei buvo planuota –  apie 25 mlrd. eurų iki 2030 m.  Nei mes, nei kitos šalys vienos tokių investicijų vien iš savo resursų negalės skirti, todėl reikia burtis į regionines grupes”, - teigė A. Šilgalis.

Pratina verslą prie tvarių projektų

Lietuva aktyviai siekia stiprinti savo finansinę infrastruktūrą ir skatinti tvarius projektus, kurie prisidės prie tvaraus ir žaliausio vystymosi.

„Nacionalinis plėtros bankas ILTE aktyviai dirba su tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis, įskaitant Europos Investicijų Banką ir Pasaulio Banką, dalijasi savo gerąja praktika ir žiniomis apie žaliojo finansavimo, klimato finansų ir tvaraus finansavimo iniciatyvas su kitomis šalimis. Padedame užpildyti spragas finansų sektoriuje, ypač didinant investicijas į žaliuosius projektus skatindama dar tvaresnį finansavimą”, - sakė Dainius Vilčinskas, ILTE vadovas.

„Tiek Lietuva, tiek Lenkija bei Kroatija investuoja į atsinaujinančią energiją, infrastruktūrą ir smulkųjį bei vidutinį verslą, kad pasiektų tvarumo tikslus ir sustiprintų šalių ekonomikas. Kurdami savo finansavimo priemones, į daugelį jų įtraukiame tvarumo reikalavimus, siekiame užtikrinti, kad visi projektai būtų įgyvendinami taip, kad nedarytų reikšmingos žalos aplinkai”,  – akcentavo Kroatijos nacionalinio plėtros banko valdybos patarėja Draženka Draženovič-Kostelac.

„Su pirmosiomis paskolų programomis, skirtomis atsinaujinančiai energijai, energijos efektyvumui ir aplinkos apsaugai startavome prieš 20 metų.  Žaliųjų finansų sąvoka  tada dar tik gimė, o komerciniai bankai nelabai suprato ir matė vertės įsitraukti į tvarumą skatinančius projektus. Tapome pionieriais, kurie švietė ir būrė juos bendriems projektams. Šiandien dirbame su įvairiais Vokietijos, kitų šalių bankais, kad toliau palaikytume žalios transformacijos kryptį, turime viduje 15 technologijų inžinierių komandą, galinčią įvertinti įvairius projektus ir jų poveikį aplinkai”, - kalbėjo D.Draženovič- Kostelac.

Pasak  D. Draženovič-Kostelac, sėkminga žalioji petvarka be tarptautinio  bendradarbiavimo tvariųjų finansų klausimais neįmanoma.