Lietuvos ekonomika dar kartą pademonstravo atsparumą ir didelį lankstumą. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbtas pirmasis šalies BVP įvertis, 2024 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2,6 proc., kai tuo tarpu visai ES ekonomikai buvo numatomas 0,9 proc. augimas (Europos Komisijos prognozė). Tai sėkmė ir atsitiktinumas ar mūsų šalies konkurencingumo įrodymas?

Tiek spartus Lietuvos ekonomikos atsistatymas po covid pandemijos sukelto šoko, kaip ir 2024 m. augimas atskleidžia vieną iš konkurencinių stiprybių – diversifikaciją. Jeigu 2022 m. ekonomikos varomoji jėga buvo pramonė, tai praėjusiais metais matėme vidaus ekonomikos – paslaugų sektoriaus – skatinamą augimą. Nors pramonės, prekybos ir transporto (trijų didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių, kurie kartu sudaro apie pusę šalies BVP) pridėtinė vertė 2024 m. iš esmės ne daug skiriasi nuo 2022 m. lygio, tačiau statybos ir informacinių technologijų sektoriuose per du metus ji padidėjo bene penktadaliu. Tiesa, tikėtinos tokio augimo priežastys yra skirtingos. Statybų sektorių augina ES ir Lietuvos finansuojamos investicijos, kurių nemaža dalis buvo nukreiptos į įvairius viešos ir verslo infrastruktūros objektus. Tuo tarpu IT sektoriuje, stebint pasaulines tendencijas ir įvykius Lietuvoje, tikėtinas produktyvumo augimas dėl optimizavimo, t.y. darbuotojų skaičiaus, jų našumo peržiūrėjimo ir į tai nukreiptų sprendimų.

Diversifikacija taip pat prisideda ir prie pramonės, kaip sektoriaus, didesnio atsparumo. 2024 m. išryškėjo takoskyra tarp pažangesnių inžinerinės pramonės ir labiau tradicinių – baldų, tekstilės, medienos šakų. Augančios išlaidos gynybai, gebėjimas konkuruoti produktu, didesnės jo adaptacijos ir perorientavimo galimybės augino ir toliau augins inžinerinės pramonės produkcijos paklausą. Taip pat auga ir rinkų diversifikacijos svarba. Įmonės ir sektoriai, kurių eksporto rinkos yra platesnės ir neapsiriboja vien Vokietija ar Europa, turi geresnes augimo perspektyvas artimoje ateityje.

Tiesa, kalbant apie pramonės augimą 2024 m., reiktų atkreipti dėmesį, kad tik maža dalis sektorių grįžo į 2022 m. gamybos apimtis. Šiuo aspektu Lietuvos pramonę augina transporto priemonių gamybos, elektronikos ir optikos, metalo gaminių ir maisto pramonės šakos. Tad galime sakyti, jog energijos kainų, infliacijos ir palūkanų normų kilimo sąlygoti ekonominiai iššūkiai Lietuvos pramonę sustabdė dviems metams, bet tuo pačiu davė vertingų pamokų.

The Economist Intelligence Unit (EIU) ekspertai pastebi, kad didėjantis JAV spaudimas Vakarų pasauliui atsiriboti nuo Kinijos skatins gamybos perkėlimą į Europą. Greta matomas ir pačios ES noras apsaugoti savo gamintojus nuo plačiai subsidijuojamų Kinijos konkurentų. Tai lengvina Lietuvos konkurencinę kovą su trečių šalių gamintojais ir gali tapti svarbiu pramonės, o tuo pačiu ir  visos ekonomikos augimo veiksniu.