*alt_site_homepage_image* *alt_site_co_fund_image*
lt
en
Verslui ILTE Finansavimo partneriams

Steigiamam milijardo eurų Infrastruktūros fondui numatoma skirti 150 mln. eurų

Vyriausybė pritarė 2025–2027 m. biudžeto projekto siūlymui skirti 150 mln. eurų naujai steigiamam Infrastruktūros fondui. Kartu su nacionalinės plėtros įstaigos ILTE planuojamu skirti dar 150 mln. eurų per trejus metus pradinis įnašas į fondą sudarytų 300 mln. eurų. Steigiamo Infrastruktūros fondo pagrindinis tikslas – pritraukti kuo daugiau tarptautinių finansų įstaigų ir kitų privačių investicijų Lietuvai svarbiems infrastruktūros projektams finansuoti. Tikimasi, kad šis valstybės kartu su ILTE pradinis įnašas leis sugeneruoti iki 1 mlrd. eurų investicijų strategiškai svarbiems susisiekimo, gynybos ir energetikos infrastruktūros projektams.

Planuojama, kad 2025−2027 m. valstybės įnašas kartu su ILTE lėšomis į šį fondą sudarys po 100 mln. eurų kasmet. Likusią fondo dalį sudarytų privačių investuotojų – tarptautinių finansų įstaigų, privataus kapitalo fondų, pensijų fondų – lėšos.

„Ne kartą esame konstatavę, kad esamo valstybės finansavimo nepakanka visiems būtiniems susisiekimo infrastruktūros projektams, todėl susisiekimo sektoriaus projektams, kurie gali generuoti pajamas, nuosekliai ieškome naujų galimybių ir potencialių finansavimo šaltinių. Planuojamas Infrastruktūros fondas – reikšmingas ir sveikintinas žingsnis, siekiant sukurti ilgalaikį, tvarų, viešojo ir privataus sektorių partnerystę skatinantį finansinį instrumentą, kuris galės būti plačiau naudojamas susisiekimo sektoriuje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje įgyvendinamų transporto projektų yra finansuojami iš Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, tačiau to nepakanka didesniam proveržiui susisiekimo srityje pasiekti. Įsteigto naujojo fondo lėšomis galėtų būti finansuojami pajamas generuojantys jūrų, vidaus vandenų ir oro uostų bei geležinkelių, net ir kelių infrastruktūros projektai – elektrinių traukinių įsigijimas, geležinkelio terminalų statyba, oro uosto infrastruktūros plėtra, prieplaukų įrengimas ir pan. Skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, taip pat galėtų būti įgyvendinami kai kurie kelių infrastruktūros plėtros projektai.

Be to, susisiekimo infrastruktūros projektai dažniausiai tiesiogiai siejasi ir yra svarbūs ir šalies saugumui užtikrinti, o fondas reikšmingai prisidėtų ir prie karinio mobilumo jungčių šalyje stiprinimo.

„Šiuo metu Lietuvoje fondai, galintys finansuoti infrastruktūros projektus, veikia labai ribota apimtimi, tuo tarpu poreikis infrastruktūros projektams finansuoti didelis, o šalies biudžeto galimybės ribotos. Atsižvelgiant į valstybės prioritetus, ILTE ieško finansavimo sprendimų – sieksime, kad Infrastruktūros fondo teikiamas finansavimas atlieptų rinkos poreikius ilgesnės trukmės, skolos arba kapitalo finansavimui, PPP projektams, ir prisidėtų prie tvarios infrastruktūros vystymosi. Tai bus mūsų pirmasis finansinis instrumentas, kuris paskatins šios srities investicijas, padidins finansavimo prieinamumą ir, tikimės, paskatins infrastruktūros fondų kūrimąsi šalyje“, – teigia ILTE vadovas Dainius Vilčinskas.

„Siūlome steigti infrastruktūros fondą, kaip papildomą ilgalaikę priemonę prioritetiniams ir atsiperkantiems projektams – gynybos pramonės, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūros, skaitmeninės infrastruktūros, karinės ir energetikos infrastruktūros – finansuoti. Per trejų metų laikotarpį investuodami valstybės biudžeto ir ILTE lėšas siekiame pritraukti privačių investuotojų ir sutelkti iki milijardo eurų reikalingų Lietuvai projektų finansavimui“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tikimasi, kad Infrastruktūros fondas pradės veiklą 2025 m. antroje pusėje. Šiam Vyriausybės sprendimui dar turės pritarti Seimas, tvirtindamas 2025–2027 m. valstybės biudžetą.

Žaliųjų finansų institutas