Žaliųjų finansų institutas (ŽFI) ir FinTech bendruomenės „Rockit“ atstovai lapkričio 26 d. Vilniuje susitiko aptarti finansinių technologijų ir tvariųjų finansų sąsajų. Inovacijų, tvarumo srityje dirbantiems specialistams pristatytos galimybės ir pavyzdžiai, transformuojantys FinTech potencialą investavimo poveikio, anglies pėdsako sekimo, tvarumo duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo srityse. Dinamiška Lietuvos FinTech bendruomenė jau dabar yra darnesnės finansų ekosistemos svari žaidėja.

Visi duomenys kaip ant delno: taupūs laikui ir resursams sprendimai

NFQ technologies atstovas Evaldas Stonkus savo pranešime „Tvarumo paslaugų supaprastinimas“ pabrėžė, kad duomenys lengvai gali tapti šiukšlėmis, jei prieš renkant juos nežinote, ką ketinate su jais daryti. Nuo programinės įrangos iki dirbtinio intelekto - platų paslaugų spektrą siūlančios kompanijos atstovas akcentuoja, kad pasitelkus technologijas, galima sumažinti administracinę naštą, įvertinti renkamų duomenų kokybę, palyginti juos ir atlikti analizę.

„Kuriame sprendimus, kurie optimizuoja resursus ir juos efektyviai skaitmenizuoja. Sistemingai renkant informaciją apie tiekėjus, pirkėjus, galima turėti ne tik finansines, bet ir tvarumo atskaitomybei reikalingas ataskaitas“, - sakė E. Stonkus.

Perėjimas prie tvaresnių verslo praktikų, didesnis skaidrumas tvarumo klausimais suteikia konkurencinį pranašumą pritraukiant investuotojus ir potencialius paslaugų bei produktų pirkėjus. Bet svarbiausia – laiką ir resursus taupantys sprendimai, pavyzdžiui, galimybė automatiškai įtraukti, surinkti praėjusių metų duomenis, juos nagrinėti giliau, optimizuoti duomenų rinkimą naudojant iš anksto nustatytas metodikas ir klausimynus, įtraukti vedlius, padedančius vykdyti duomenų rinkimo procesą. Realiuoju laiku skaitmenizuotų duomenų rinkimas (pvz. vartojamos energijos kW sekimas), aiškus būdas matyti ir įrodyti, kaip renkami duomenys.

Aurimas Martišauskas, startuolio HeavyFinance partnerysčių vadovas, renginyje pristatė įmonės veiklą ir komandą, skatinančią tvarios žemdirbystės projektus. Įmonės portfelyje šiuo metu - ne tik tradicinės paskolos, sudarančios 52 mln. EUR, bet ir 9 mln. eurų siekianti žaliųjų paskolų dalis.

„Žemdirbystei priskiriama apie 20 proc. visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Paradoksalu, kad žmoniją maitinanti industrija taip prisideda prie temperatūros kilimo“, - sakė A. Martišauskas.

Ši tarptautinė įmonė turi net 30-ies mokslininkų iš skirtingų šalių komandą, kuri ūkininkams padeda ieškoti planetai, jų dirbamai, valdomai žemei draugiškų sprendimų. Prie neariminės, juostinės ar kitų tvariosios žemdirbystės praktikų pereinantys ūkininkai mažiau į aplinką išmeta ir savo laukuose sugeria daugiau ŠESD emisijų. Laukuose augantys kviečiai, rugiai ir kitos augalinės kultūros atlieka fotosintezę ir taip sugeria anglies dioksidą, kurį vėliau per šaknis stumia į dirvožemį jį paversdami organine anglimi. Kuo mažiau pažeidžiamas dirvožemis, tuo daugiau organinės anglies jame sukaupiama. O už kiekvieną sukauptą anglies toną gaunami anglies taršos sertifikatai, kurie vėliau parduodami tarptautinėje rinkoje. Vienas CO2 kreditas reiškia 1 metrinę toną anglies dioksido arba lygiaverčių ŠESD emisijos, kuri buvo sumažinta arba pašalinta iš atmosferos.

Investuoti paprasta,  kaip išgerti kavos

Investavimo platformą kuriančio startuolio Axiology vienas iš įkūrėjų Marius Jurgilas sako, kad įsigyti finansinių priemonių, pavyzdžiui, žaliųjų obligacijų, turėtų būti taip pat paprasta, kaip pasidaryti kavos. Jų kuriamos platformos esmė - taupyti įstaigų ar įmonių išlaidas.

„Sklandžiai integruodami platformos ir sistemos funkcijas ne tik didiname kapitalo rinkų prieinamumą individualiems investuotojams, bet ir gerokai sumažiname veiklos išlaidas ir laiko sąnaudas. Tai ne tik palengvina platesnes investavimo galimybes, bet ir iš naujo apibrėžia kapitalo rinkos kraštovaizdį dėl didesnio sąnaudų efektyvumo ir supaprastintų operacijų“, - teigia M. Jurgilas.

Pasak jo, žmonės iš bet kurios pasaulio vietos turi turėti galimybę palaikyti tą sritį, kuri jiems rūpi. Pavyzdžiui, amerikiečiui ar vokiečiui galbūt ne tiek svarbu Lietuvos švietimo sistema, bet jeigu jis norėtų remti mūsų gynybos sritį, nes mano, kad tai svarbu ir jo pačio saugumui, norėtų investuoti į tai, jam būtų galima suteikti tokią galimybę per patogius investavimo instrumentus.

„Izraelis pernai susidūrė su didžiuliu investicijų poreikiu, ir jie sukūrė instrumentą konkrečiam tikslui ir pasiūlė JAV gyvenančiai savo diasporai prisidėti. Per dieną ar dvi taip buvo surinkta 1 mlrd. dolerių. Lietuvos problema yra Rusija ir jos keliama grėsmė. Skaičiuojama, kad ši grėsmė mums gali atsieti 10 mlrd. EUR. Iš kur paimti tokius pinigus? Vienas iš būdų gali būti kviesti prisidėti visiems investuojant patogiu, greitu būdu sukūrus tam skirtą įrankį. Jeigu kažkam rūpi aplinkosauga, jis gali lengvai ir patogiai įsigyti žaliųjų obligacijų. Tokie įrankiai, pirmiausia, gerai ir tuo, kad yra paprastai prieinami bet kuriose šalyse gyvenantiems žmonėms“, - paaiškino M. Jurgilas.

ŽFI analitikė dr. Nora Marija Laurinaitytė pabrėžė, kad technologijos ypač svarbios tvarumo atskaitomybei, žiediškumo, dalinimosi ekonomikai kurti ir stiprinti, administracinei naštai mažinti, tvarių finansinių produktų kūrimui.

„Verslo poveikio aplinkai, aplinkos įtakos verslui, vertės grandinių vertinimui patogūs ir laiką taupantys technologiniai sprendimai yra kertiniai, įskaitant ir dirbtinio intelekto galimybes, nes jau dabar daliai įmonių kyla didžiulių iššūkių, kaip surinkti duomenis tvarumo ataskaitoms, kaip įvertinti savo daromą poveikį aplinkai ar vertės grandines. Technologiniai sprendimai reikalingi ir atsinaujinančios energetikos srityje, kurie gali patogiai ir efektyviai padėti valdyti energijos sąnaudas – pvz. įgalinantys energiją gaminančius įrenginius išsijungti, kai tinkle yra energijos perviršis ir įsijungti, kai reikia didesnių pajėgumų“, - teigė dr. N. M. Laurinaitytė.