Pasaulis susiduria su precedento neturinčia tvarumo krize, kurios mastas ir pasekmės tampa vis akivaizdesnės. Apie tai Žaliųjų finansų institituto organizuojamoje konferencijoje „Tvarumo pavasaris“ kalbėjo Kopenhagos ateities studijų instituto vyresnysis patarėjas ir futurologas Martin Kruse, pabrėždamas, kad gamtos ištekliai alinami greičiau, nei gali atsikurti.

„Dabartinė ekonominė sistema neįtraukia aplinkosauginių kaštų į kainodarą, todėl iškastinis kuras išlieka dirbtinai pigus. Jei tikroji jo kaina atspindėtų klimato kaitos ir oro taršos poveikį, perėjimas prie atsinaujinančių išteklių būtų neišvengiamas“, – teigia M. Kruse.

Socialiniai ir politiniai barjerai stabdo pokyčius

Nepaisant technologinio potencialo, perėjimą prie tvarios ekonomikos stabdo socialiniai ir politiniai barjerai. Tyrimai rodo, kad nors dauguma gyventojų deklaruoja susirūpinimą klimato kaita, realūs vartojimo pokyčiai vyksta lėtai. Pasipriešinimas kyla ne tik iš verslo sektoriaus, kuris siekia išsaugoti esamus pelno modelius, bet ir iš pačių vartotojų, kurie vangiai keičia savo įpročius.

M. Kruse pabrėžė, kad viena didžiausių problemų yra tai, jog vartotojai vis dar nėra pasiruošę prisiimti didesnių kaštų dėl aplinkosaugos tikslų. Pavyzdžiui, daugelis žmonių pritaria perėjimui prie elektromobilių ar ekologiškesnio transporto, tačiau kol kas didelė dalis vis dar renkasi pigesnius, bet taršius sprendimus.

„Geopolitinė įtampa ir nacionalistiniai judėjimai stabdo sisteminius sprendimus, tačiau technologinė pažanga neišvengiamai skatins pokyčius. Klausimas tik toks: ar mes reaguosime dabar, ar lauksime, kol padėtis taps kritiška?“ – sako M. Kruse.

Geopolitinė įtampa ir nacionalistiniai judėjimai stabdo sisteminius sprendimus, tačiau technologinė pažanga neišvengiamai skatins pokyčius

Verslas ir inovacijos: kelias į tvarios ekonomikos ateitį

Eksperto teigimu, spartesnis perėjimas prie tvarios ekonomikos reikalauja koordinuotų pastangų tiek iš politikos formuotojų, tiek iš verslo lyderių ir visuomenės. Inovatyvūs verslo modeliai, kurie derina pelno siekimą su tvarumo principais, tampa vis populiaresni. Tačiau norint, kad šie modeliai taptų dominuojančiais, būtina platesnė valstybės parama.

„Matome naujus ekonomikos modelius, kuriuose produktai ir ištekliai naudojami kuo ilgiau, o atliekos paverčiamos naujais gaminiais. Tokie sprendimai gali ne tik sumažinti poveikį aplinkai, bet ir kurti naujas darbo vietas bei stiprinti ekonomikos augimą“, – aiškina M. Kruse.

Jis taip pat pabrėžė, kad valstybės turi skirti daugiau dėmesio tvarių technologijų plėtrai per mokesčių lengvatas, subsidijas ir investicijas į mokslinius tyrimus. Kai kurios Europos šalys jau taiko subsidijas elektromobilių pirkėjams ar mažina mokesčius ekologiškoms prekėms. Tačiau vis dar trūksta ilgalaikių sprendimų, kurie paskatintų didelio masto perėjimą prie tvarios ekonomikos.

Viltys į jaunimą

Svarbi tvarumo perėjimo dalis – visuomenės švietimas. M. Kruse teigimu, jaunoji karta yra atviresnė pokyčiams ir labiau linkusi rinktis tvarius sprendimus. Tačiau norint paskatinti realų pokytį, reikia investuoti į švietimo sistemas, kurios ugdytų kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, būtiną sprendžiant klimato krizę.

Danų futurologas atkreipia dėmesį, kad dabartinės švietimo sistemos dar nepakankamai akcentuoja tvarumo ir aplinkosaugos svarbą. Kai kurios šalys jau įtraukė klimato kaitos mokymus į mokyklines programas, tačiau tai turėtų tapti visuotine praktika. Tik ugdydami naują, sąmoningą vartotojų ir specialistų kartą galime tikėtis ilgalaikių pokyčių.

„Ateities kartos bus tos, kurios spręs dabartines problemas, todėl privalome suteikti joms tinkamus įrankius ir žinias. Tai yra investicija į ilgalaikę pasaulio gerovę“, – teigia M. Kruse.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenė turi keisti savo santykį su vartojimu. Dabartinis vartojimo modelis skatina perteklių ir išteklių švaistymą, o tai dar labiau gilina tvarumo krizę. Todėl būtina stiprinti sąmoningą vartojimą ir remti įmones, kurios taiko aplinkai draugiškas praktikas.

„Nors tvarumo krizė kelia didžiulius iššūkius, ji taip pat suteikia galimybių inovacijoms, ekonomikos pertvarkai ir naujų darbo vietų kūrimui. Perėjimas prie tvarios ekonomikos gali būti ne tik būtinas, bet ir naudingas tiek ekonomikai, tiek visuomenei“, – sako M. Kruse.