Europos Sąjungai (ES) aktyviau diegiant tvarumo reikalavimus pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, įmonės koreguoja savo veiklos procesus ir siekia prisitaikyti prie pokyčių. Verslo atstovai, finansų ekspertai sutaria, kad dabartiniame etape pasikeitę reikalavimai gali sukurti naštos įspūdį ir atskleidė, kokių pokyčių būtina imtis, norint versle pasiekti realių tvarumo tikslų.

Reikalavimai keičia procesus

Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis pažymi, kad nauji ES tvarumo reikalavimai, įsigalioję 2023 m., labiausiai keičia ataskaitų rengimo procesus. Didžiausias dėmesys skiriamas duomenų atskleidimui, jų tikslumui bei audito standartams, siekiant užtikrinti skaidrumą ir patikimumą.
„Įmonės turi laikytis Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) nuostatų, Europos tvarumo ataskaitų standartų (ETAS) ir ES taksonomijos reikalavimų. Tai reiškia, kad įmonės turi atlikti dvejopo reikšmingumo vertinimą, sisteminti duomenis apie poveikį aplinkai, socialinę atsakomybę ir valdymo praktikas. Taip pat svarbu užtikrinti duomenų kokybę ir palyginamumą, kad parengtos tvarumo ataskaitos būtų skaidrios bei atitiktų audito reikalavimus“, – sako A. Šilgalis.

Pasak pašnekovo, įmonių veiklos procesams įtaką daro ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai – jų pobūdis priklauso nuo konkrečios įmonės veiklos srities, tačiau bendras tendencijas lemia vis griežtesni ES aplinkosaugos standartai, skirti mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir skatinti tvarią veiklą.
Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) valdybos pirmininkės Jurgitos Judickienės teigimu, šalies verslų pasirengimas tokiems pokyčiams yra nevienodas.

J.Judickienė, LAVA valdybos pirmininkė

„Didelės įmonės, ypač veikiančios tarptautinėse rinkose, aktyviai diegia tvarumo principus. Tačiau mažos ir vidutinės įmonės dažnai vėluoja prisitaikyti prie naujų reikalavimų dėl ribotų išteklių. Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuva šiuo klausimu neatsilieka, tačiau Skandinavijos šalys rodo kur kas didesnį įsipareigojimą tvarumui. Pagrindinis skirtumas – mažesnė valstybės parama verslui pereinant prie tvarios veiklos modelių“, – sako J. Judickienė.

Didėja žmogiškųjų išteklių poreikis

Pasak „EIKA“ grupės tvarumo ir inovacijų vadovės Jorūnės Juodžbalytės, prisitaikant prie naujų ES tvarumo direktyvų, šiuo metu įmonei tenka didinti žmogiškųjų išteklių ir finansinius resursus. Grupės atstovės teigimu, resursų didinimas yra būtinas tam, kad būtų tinkamai parengtos pagrindinę direktyvą atitinkančios ataskaitos.

„Nors pagrindinis direktyvos tikslas yra realiais žingsniais prisidėti aplinkos taršos mažinimo ir klimato kaitos sustabdymo, didelė ataskaitinė našta įmonėms ne visuomet padeda iš tikrųjų įgyvendinti prasmingus pokyčius bei pasiekti užsibrėžtų tvarumo tikslų. Pastebime, kad kol kas trūksta aiškesnio reguliavimo, bendresnių vardiklių, kurie aiškiai apibrėžtų tikslius tvarumo kriterijus, kuriais galėtų vadovautis verslai“, – sako J. Juodžbalytė.

Pasak pašnekovės, norint atitikti naujus tvarumo reikalavimus, įmonėms neišvengiamai tenka investuoti į specialistų kompetencijų kėlimą bei technologinį atsinaujinimą, o tam reikalingas biudžeto didinimas.

J.Juodžbalytė, EIKA grupės tvarumo ir inovacijų vadovė

„Pavyzdžiui, statybų sektoriuje medžiagų pernaudojimo planų ruošimas ir sertifikavimas yra pačios įmonės investicija. Deja, bet kol kas nekilnojamojo turto bendrovės negauna reikiamų paskatų, kurios palengvintų tvarumo tikslų įgyvendinimą. Kartu su kitais verslo atstovais ir valdžios institucijomis būtina aktyviau diskutuoti, kaip galime paskatinti tvaresnį išteklių panaudojimą nekilnojamojo turto sektoriuje, kokios reglamentacinės bazės ir finansinės paskatos būtų efektyviausios siekiant mažinti sektoriaus taršą“, – sako J. Juodžbalytė.

LAVA valdybos pirmininkės teigimu, ES tvarumo direktyvos nuostatų įgyvendinimą galėtų palengvinti specialūs mokymai ir konsultacijos, skirtos suteikti daugiau praktinių seminarų ir aiškių gairių. Tai pat svarbios ir valstybės bei ES finansavimo programos, kurios galėtų didinti informuotumą apie tvarumo finansavimo priemones.

„Norint, kad tvarumo principai būtų vertinami kaip strateginis pranašumas, būtina didinti švietimą – aiškinti verslams, kaip tvarumo praktikos gali sumažinti ilgalaikes sąnaudas, padidinti konkurencingumą ir atverti naujas rinkas. Taip pat svarbu gerinti finansavimo prieinamumą – suteikti lengvatas, subsidijas ar palankias paskolų sąlygas įmonėms, investuojančioms į tvarias technologijas“, – sako J. Judickienė.

Galimybė taupyti kaštus

Ekspertų teigimu, nors naujų reikalavimų įgyvendinimas gali pasirodyti sudėtingas procesas, ateityje verslui tai gali tapti galimybe rinkoje išsiskirti konkurencingumu, inovatyvių technologijų pritaikymu ir mažesnių kaštų poreikiu.
„Kiekvienas verslas turi atsakyti į klausimą, kokią vietą tvarumo aspektas užima vystomo verslo modelyje. Jei įmonė tiki, kad jos veikla gali padėti mažinti poveikį aplinkai, tvarūs sprendimai gali padėti net sumažinti kaštus“, – teigia J. Juodžbalytė.

Jos teigimu, naujoji ES tvarumo direktyva gali tapti puikiu įrankiu verslui įsivertinti savo veiklą per rizikų modelius, o tai yra ne tik formalumas, bet ir verslo apsaugojimas nuo netikėtų scenarijų.

A. Šilgalis, ŽFI vadovas

Pašnekovei pritaria ir A. Šilgalis pridurdamas, kad savo veikloje diegti tvarumo principus verslus motyvuoja ir galimybė sumažinti perteklinį švaistymą bei suvaldyti antrinio atliekų panaudojimo procesus. Tai, pasak Žaliųjų finansų instituto vadovo, ne tik didina vartotojų pasitikėjimą įmone, bet ir parodo aukštus verslo gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų standartus.
„Tvarumo reikalavimų laikymasis suteikia verslui daugybę pranašumų: lengvesnę prieigą prie kapitalo ir mažesnes skolinimosi išlaidas, nes investuotojai teikia pirmenybę tvarioms įmonėms. Tai taip pat padidina klientų ir užsakovų skaičių, nes įmonės renkasi tvarius partnerius. Be to, tvarumo diegimas skatina konkurencingumą per verslo modelio peržiūrą, procesų optimizavimą ir atsinaujinančios energetikos naudojimą“, – sako A. Šilgalis.