Europos žaliasis kursas – Europos Sąjungos strategija, skirta pereiti prie tvarios ekonomikos, kuria siekiama ES tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m., sukūrė pagrindą taikyti tvarumo reikalavimus įvairiuose sektoriuose ir finansiniuose instrumentuose.

Vienu svarbiausių žaliojo finansavimo vertinimo įrankių tapo 2020 m. priimta ES Taksonomija (reglamentas Nr. 2020/852) – klasifikavimo sistema su aiškiais žingsniais ir kriterijais, padedančiais nustatyti, kurios veiklos yra laikomos tvariomis aplinkos atžvilgiu. ES Taksonomija grindžiama trimis esminiais principais: veikla turi svariai prisidėti prie bent vieno iš šešių aplinkos tikslų, neturi daryti reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams („do no significant harm“ arba reikšmingos žalos nedarymo principas, RŽNP) ir yra vykdoma laikantis būtiniausių apsaugos priemonių (socialinių ir valdysenos standartų).

Žaliųjų finansų institutas, kaip vieną iš savo pirmųjų darbų, numatė RŽNP taikymo gairių ES fondų finansavime parengimą. Jomis siekiama paaiškinti, kaip principas turėtų būti įgyvendinamas būtent ES fondų finansavimo kontekste, ir užtikrinti vienodą jo taikymą tarp skirtingų projektus įgyvendinančių institucijų.

ŽFI analitikė Inga Veževičienė pastebi: jeigu verslui kreipiantis į kredito įstaigą kol kas nėra būtina atitikti RŽNP, tai tikintis ES finansavimo, įmonės privalo patvirtinti, kad šio principo laikysis ir turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. RŽNP gairės, pirmiausia, skirtos padėti suprasti ES fondų finansavime dalyvaujančioms institucijoms ir verslui, kaip šioje srityje veikia minėtas principas, kokia institucija už ką atsakinga ir kaip reiktų vertinti veiklų atitikimą RŽNP.

I.Veževičienė, ŽFI analitikė

„RŽNP gairės – tik pirmasis žingsnis kuriant aiškų reguliavimo pritaikymo pagrindą. ŽFI sieks, kad RŽNP būtų suvokiamas ne kaip reguliacinė našta, bet kaip galimybė – orientyras, padedantis verslui identifikuoti tvarius sprendimus bei pritraukti investicijas. Gerosios praktikos sklaida ir metodinė pagalba leis efektyviau panaudoti ES fondų lėšas ir padės užtikrinti Lietuvos verslų konkurencingumą, klimato tikslų pasiekimą. Mokymai, kaip taikyti RŽNP planuojant ir įgyvendinant ES investicijas, bei vasarą startavusi Tvariųjų finansų forumo RŽNP darbo grupė padės sukurti vieningą praktiką ir išsklaidyti neaiškumus, su kuriais susiduria tiek verslas, tiek viešasis sektorius. Tik per bendradarbiavimą ir praktinių sprendimų kūrimą galime užtikrinti, kad RŽNP nebus tik formalumas, o taps realia paskata kurti klimatui neutralią, konkurencingą ekonomiką,“ – sako I. Veževičienė.

Atkreipiame dėmesį, kad RŽNP gairėse pateikiami veiklų pavyzdžiai leis įmonėms lengviau suprasti, kokius pagrindžiančius dokumentus gali tekti rinkti ir teikti, siekiant gauti finansavimą, o administruojančioms institucijoms – padės greičiau įvertinti, kad projektai atitiks aplinkosauginius reikalavimus.