Paskolos „Perspektyva“

Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritys.

Vilniaus apskritis, įskaitant tuos atvejus, kai projekto veiklos vykdymo vietos negalima nustatyti arba kai projekto veiklos vykdomos visoje Lietuvos Respublikoje.

Jei finansuojamų veiklų vieta yra Sostinės regionas (įskaitant tuos atvejus kai projekto veiklos vykdymo vietos negalima nustatyti arba kai projekto veiklos vykdomos visoje Lietuvos Respublikoje):

1. Finansuojamos veiklos - Pramoniniai tyrimai ir (ar) bandomosios taikomosios veiklos. Šiuo atveju verslo subjektui valstybės pagalba suteikiama pagal Bendrosios išimties reglamento nuostatas. Projektas, kuriam prašoma suteikti finansavimą, iki paraiškos pateikimo dienos turi būti nepradėtas įgyvendinti.

Jei finansuojamų veiklų vieta yra Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas:

Finansuojamos veiklos: 

1. Pramoniniai tyrimai ir (ar) bandomosios taikomosios veiklos. Šiuo atveju verslo subjektui valstybės pagalba suteikiama pagal Bendrosios išimties reglamento nuostatas. Projektas, kuriam prašoma suteikti finansavimą, iki paraiškos pateikimo dienos turi būti nepradėtas įgyvendinti; arba
2. Pramoniniai tyrimai ir (ar) bandomosios taikomosios ir Inovacinės veiklos (pramoninių tyrimų ir (ar) bandomoji taikomoji veikla projekte yra privaloma). Šiuo atveju verslo subjektui pagalba suteikiama pagal De minimis reglamento nuostatas.

ILTE pateiktos paraiškos vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 60 darbo dienų. Paraiškos vertinimo terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (pvz., gautas ir vertinamas neįprastai didelis paraiškų kiekis, kilus techninėms kliūtims paraiškoms vertinti ar esant poreikiui pasitelkti ekspertus projekto komerciniam gyvybingumui įvertinti), ILTE vadovo sprendimu gali būti pratęstas, tačiau ne ilgesniam kaip 60 darbo dienų laikotarpiui.

Paskolos lėšomis gali būti apmokamos šios projekto išlaidos:

• išlaidos personalui (darbo užmokestis, atostoginiai, komandiruočių išlaidos, su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai): išlaidos projektui įgyvendinti įdarbintiems tyrėjams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;
• išlaidos priemonėms ir įrenginiams įsigyti, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projekte, tačiau neviršijant paskolos trukmės.
  Jei šių priemonių ir įrenginių nusidėvėjimo trukmė yra ilgesnė, apmokamos tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę (neviršijant paskolos trukmės), ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti (pvz., jei įranga nusidėvi per 10 metų, o projekte ši įranga bus naudojama 8 metus, tokiu atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra 80 proc. įrangos įsigijimo išlaidų sumos su sąlyga, kad paskolos trukmė ne trumpesnė nei 8 metai);
• išlaidos pastatams įsigyti, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projekte, tačiau neviršijant paskolos trukmės. Tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę, tačiau neviršijant paskolos trukmės, ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti (pvz., jei laboratorija nusidėvi per 10 metų, o projekte laboratorija bus naudojama 8 metus, tokiu atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra 80 proc. laboratorijos įsigijimo išlaidų sumos su sąlyga, kad paskolos trukmė ne trumpesnė nei 8 metai);
• išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams ir įsigyjamiems patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo, naudojamų vien projekte, išlaidos;
• papildomos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, kurios patiriamos tiesiogiai įgyvendinant projektą.

Paskolos lėšos negali būti skiriamos ir naudojamos:

• Išlaidoms, kurios buvo finansuotos (apmokėtos) ar finansuojamos iš ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos ar nacionalinių lėšų, jei, visas lėšas kartu sudėjus su Paskolos lėšomis, išlaidos būtų finansuotos daugiau kaip 100 procentų išlaidų vertės;
• atsiskaitymams su Rusijoje, Baltarusijoje, Rusijos aneksuotame Kryme, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojamos Padniestrės teritorijoje ir Sarkatvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijoje  registruotais subjektais;
• Šioms veikloms finansuoti: spirito distiliavimo, rektifikavimo ir maišymo (veiklos kodas pagal Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus įsakymu tvirtinamą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) 11.01 klasę), distiliuotų alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos, ginklų ir šaudmenų specializuotos mažmeninės prekybos (veiklos kodas pagal EVRK 2 red. 47.78.30 poklasį), tabako gaminių gamybos ir (ar) jų didmeninės prekybos (visi veiklos kodai pagal EVRK 2 red. 12 skyrių ir 46.35 klasę), azartinių lošimų ar lažybų organizavimo (visi veiklos kodai pagal EVRK 2 red. 92 skyrių;
• Paskolos gavėjo lėšomis apmokėtų projekto išlaidų perfinansavimui;
• Išlaidoms, kurios nėra tinkamos finansuoti išlaidos.

Taip, paskolos sutarties sudarymui yra taikomas 0,4 proc. nuo paskolos sumos dydžio vienkartinis mokestis, bet ne mažiau kaip 500 Eur.

Paskolos sudarymo mokestis, pagal ILTE išrašytą išankstinę sąskaitą, mokamas prieš paskolos sutarties pasirašymą.

Jeigu paskolos sutarties ar įmokų mokėjimo grafiko pakeitimą inicijuoja paskolos gavėjas ir keičiamos neesminės paskolos sutarties sąlygos, nedidinančios paskolos gavėjo, projekto ir (ar) paskolos negrąžinimo rizikos, mokestis netaikomas, visais kitais atvejais – sutarties sąlygų keitimas 0,05 proc. nuo paskolos likučio, bet ne mažiau nei 100 eurų ir ne daugiau nei 1000 Eur.

Paskolos lėšomis finansuojamas ilgalaikis turtas arba kitas INVEGAI priimtinas lygiavertis ilgalaikis turtas (t. y. ne mažesnės vertės nei paskolos lėšomis finansuojamas turtas) turi būti įkeistas paskolos davėjo naudai. Paraiškos vertinimo metu nustačius didesnę projekto neįgyvendinimo ir (ar) paskolos negrąžinimo riziką, INVEGA, vadovaudamasi savo vidaus tvarkomis, ir individualiai įvertindamaspaskolos gavėjo galimybes, pareikalaus iš paskolos gavėjo papildomų paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Kai paskolos gavėjas neturi kito ilgalaikio turto arba už paskolos lėšas įsigyjamas ar paskolos gavėjo pasiūlytas kitas ilgalaikis turtas yra netinkama paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė dėl jos mažo likvidumo ar teisinių kliūčių ją įkeisti, prievolės įvykdymo užtikrinimas gali būti netaikomas.

Visas išlaidas, susijusias su paskolos užtikrinimo priemonių pateikimu, įkeitimu ir draudimu, apmoka paskolos gavėjas.

Paskolos teikiamos taikant fiksuotą metinę palūkanų normą. Fiksuota metinė palūkanų norma nustatoma visam paskolos laikotarpiui, jei nekeičiamos paskolos sąlygos (paskolos grąžinimo grafikas, paskolos trukmė, užstato vertė).

Palūkanos yra skaičiuojamos nuo paskolos gavėjo gautos ir negrąžintos paskolos sumos. Palūkanos dedamos skaičiuoti nuo paskolos sumos išmokėjimo paskolos gavėjui dienos ir skaičiuojamos iki paskolos visiško paskolos grąžinimo ILTE dienos. Palūkanos ILTE mokamos kas mėnesį.

Jei paskolos gavėjui gali būti suteikta valstybės pagalba pagal Bendrosios išimties reglamentą arba nereikšminga (de minimis) pagalba pagal De minimis reglamento nuostatas, paskolai bus pritaikytos šios lengvatinės palūkanos:

1. 0 procentų metinė palūkanų norma laikotarpiui nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos iki paskolos gavėjas pradės gauti pajamas iš projekto, bet ne ilgiau nei:
   1. 5 metus nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 3 metus.
   2. 3 metus nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos verslo subjektams, vykdantiems veiklą ilgiau kaip 3 metus. 
2. 2 procentų metinių palūkanų norma likusiu paskolos laikotarpiu, t. y. pasibaigus 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytiems laikotarpiams.
3.  

Verslo subjekto veiklos vykdymo trukmė apskaičiuojama nuo verslo subjekto įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos iki paraiškos suteikti paskolą pateikimo ILTE dienos. Jei verslo subjektas priklauso įmonių grupei, veiklos vykdymo trukmė nustatoma pagal anksčiausiai registruotos Juridinių asmenų registre įmonių grupės įmonės registravimo datą.

Tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas turi nepakankamą valstybės pagalbos ar nereikšmingos (de minimis) pagalbos likutį, kad būtų galima pritaikyti šios skilties 1 arba 2 punktuose nustatytas palūkanų normas, paskolos gavėjas paskolos davėjo siūlymu gali pasirinkti mokėti tokio dydžio palūkanas, kad jam likusios neišnaudotos valstybės pagalbos ar nereikšmingos (de minimis) pagalbos sumos užtektų.

• Dotacijos dydis – iki 30 proc. suteiktos paskolos sumos. Skirtu dotacijos dydžiu atitinkama paskolos dalis nurašoma (sumažinama paskolos suma).
• Dotacija teikiama verslo subjekto pasirinkimu, nurodant paraiškoje paskolai gauti.
• Sprendimas dėl galimos dotacijos suteikimo priimamas kartu su sprendimu dėl paskolos suteikimo. Dotacija suteikiama tik tokiu atveju, jei paskolos gavėjas turi pakankamą valstybės pagalbos ar nereikšmingos (de minimis) pagalbos likutį (neviršijamas didžiausias galimas suteikti nereikšmingos (de minimis) pagalbos ar valstybės pagalbos dydis (žiūrėti priemonės aprašymo priedą Nr.3).
• Faktinė dotacijos suma (nurašomos paskolos suma) negali būti didesnė nei negrąžintos paskolos likutis ir ne didesnė nei 30 proc. faktiškai išmokėtos paskolos sumos, kai išmokėta suma yra mažesnė nei skirta paskolos sutartimi.
• Paskolos dalis nurašoma (sumažinama paskolos suma) tik tokiu atveju, kai:
  • Paskolos gavėjas pateikia laisvos formos prašymą skirti dotaciją; ir
  • Paskolos gavėjas tinkamai įgyvendina projektą, t. y. įgyvendina paskolos sutartyje nustatytas projekto veiklas ir pateikia atliktų veiklų ataskaitą. ILTE įvertins ar projektas tinkamai įgyvendintas ir, ar dotacija gali būti skirta.
• Tais atvejais, kai dotacija nesuteikiama, nes projektas nėra tinkamai įgyvendintas, ar faktinė dotacijos suma yra mažesnė nei nustatyta sprendime dėl paskolos suteikimo, suteiktos pagalbos suma neperskaičiuojama.
• Jei paskola yra paskelbta problemine, tokiu atveju dalies paskolos nurašymas dotacijos dydžiu negalimas.

Pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms, įskaitant naujus arba patobulintus skaitmeninius produktus, procesus ar paslaugas, reikšmingai patobulinti bet kurioje srityje, pramonės šakoje ar sektoriuje (įskaitant skaitmenines pramonės šakas ir technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, kvantines technologijas, blokų grandinės technologijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, didžiuosius duomenis ir debesijos technologijas, bet tuo neapsiribojant).

Pramoniniai tyrimai apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esamomis sistemomis, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui atlikti.

Eksperimentinė plėtra (bandomoji taikomoji veikla)  - esamų mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių ir gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir naudojimas, siekiant bet kurioje srityje, pramonės šakoje ar sektoriuje sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus ar paslaugas, įskaitant skaitmeninius produktus, procesus arba paslaugas (įskaitant skaitmenines pramonės šakas ir technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, kvantines technologijas, blokų grandinės technologijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, didžiuosius duomenis ir debesijos arba tinklo paribio technologijas, bet tuo neapsiribojant). Ji taip pat gali apimti, pavyzdžiui, veiklą, kurios tikslas – naujų produktų, procesų ar paslaugų koncepcinis apibrėžimas, planavimas ir dokumentavimas.

Eksperimentinė plėtra gali apimti naujų arba patobulintų produktų, procesų ar paslaugų prototipų kūrimą, demonstravimą, bandomųjų vienetų kūrimą, bandymą ir tvirtinimą realias naudojimo sąlygas atitinkančioje aplinkoje, kai pagrindinis tikslas yra techniškai labiau patobulinti produktus, procesus ar paslaugas, kurie nėra iš esmės įtvirtinti. Ji taip pat gali apimti tinkamo komerciškai naudoti prototipo ar bandomojo vieneto kūrimą, jeigu tai yra galutinis komercinis produktas ir jeigu tokį produktą būtų per brangu gaminti vien tam, kad jis būtų pademonstruotas ir patvirtintas.

Eksperimentinė plėtra neapima esamų produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų ir vykdomos kitų rūšių veiklos įprastinių arba periodinių pakeitimų, net jei tokie pakeitimai gali reikšti patobulinimą;

Inovacinė veikla – naujų arba patobulintų produktų ar procesų (arba jų derinių), kurie reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių subjekto produktų ar procesų, kūrimo ir diegimo į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį veikla.

Inovacinė veikla apima šias veiklas: sumontuojama ir suderinama įranga, sutelkiami ištekliai masinei produkto (gaminio, sistemos, naujos medžiagos, įrenginio) gamybai. Produktas pristatomas potencialiems vartotojams. Visuomenė (potencialūs vartotojai) informuojama apie naujo produkto sukūrimą.

Ne, negalima.

Priemonės aprašymas nenumato tokio termino. Šis terminas yra individualus kiekvienam projektui.

Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo paskolos sutarties pasirašymo.

Negalima.

Orientacinė palūkanų norma skelbiama  kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną Europos Komisijos interneto svetainėje.

Jeigu paskolos suteikimo metu bus taikomas turto įkeitimas, paskolos gavėjas privalo pateikti išorės turto vertintojų turto vertinimo ataskaitą, atliktą ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki kreipimosi dėl paskolos. Išorės turto vertintojų, turinčių teisę verstis turto vertinimo veikla, sąrašą skelbia audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos: https://avnt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vertinimas-1/vertintojai-ir-vertinimo-imones/isores-vertintoju-sarasas/

MVĮ – yra labai maža, maža ar vidutinė įmonė, kaip tai nustatyta SVV įstatyme.

1. MVĮ kategorijai priklauso vidutinės įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. Eur ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. Eur;
2. MVĮ kategorijoje mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 10 mln. Eur;
3. MVĮ kategorijoje labai maža įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 mln. Eur.

Didelė įmonė – įmonė, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus šio straipsnio 1 punkte.

VKĮ yra vidutinės kapitalizacijos įmonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017(21) 2 straipsnio 7 punkte (įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų ir kuri nėra MVĮ arba MVKĮ).

MVKĮ yra maža vidutinės kapitalizacijos įmonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017(21) 2 straipsnio 6 punkte (įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojų ir kuri nėra MVĮ).

SVV deklaracijos pildymo atmintinė:

1. Išsiaiškinkite kokia įmonė esate (savarankiška, susijusi ir (arba) partnerinė).
2. Jei turite susijusių ir (arba) partnerinių įmonių, šių ryšius nurodykite nepriklausomai nuo šalies, kurioje įmonės veikia.
3. Kad būtų lengviau, turėkite akcininkų struktūrą.
4. Jei įmonės akcininkas yra fizinis asmuo, pasitikrinkite kokiomis veiklomis užsiima šio asmens kitos įmonės.
5. Apskaičiuokite įmonės (įmonių) darbuotojų skaičių, metines pajamas ir balanso turtą.
6. Finansinius duomenis (5 punktas) nurodykite už paskutinius 3 finansinius metus.
7. Valstybės įmonei Registrų centrui pateikite patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, jei to dar neatlikote.
8. Nustatykite įmonės dydį (labai maža, maža, vidutinė, didelė įmonė).
9. Nustatykite šiuo metu esantį įmonės statusą (SVV subjektas, ne SVV subjektas).
10. Nepamirškite, kad SVV deklaracijoje pateikiami pildymo dieną aktualūs duomenys.

Atsisiųsti išsamų gidą

Smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjekto statusas deklaruojamas užpildant SVV subjekto statuso deklaraciją.

Tai galima padaryti per automatizuotą ir skaitmenizuotą SVV subjekto statuso deklaracijos įrankį, kuris leidžia deklaraciją užpildyti greičiau ir paprasčiau. Šiuo įrankiu verslo atstovai gali naudotis Registrų centro savitarnoje, prisijungę prie Juridinių asmenų registro.

Teikiant SVV deklaraciją, skaitmenizuotas įrankis nėra privalomas – galima ir toliau naudoti įprastą deklaracijos formą.

Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (2017 m. balandžio 21 d. redakcija).

Atsisiųsti deklaracijos formą

Pagrindinės sąvokos ir nuostatos deklaruojant SVV subjekto statusą

• SVV subjektas – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, atitinkanti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – SVVPĮ) 3 straipsnyje nustatytas sąlygas ir verslininkas, atitinkantis SVVPĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.
• Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo.
• Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla.
• Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų, apimanti prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlygį.

Labai mažos įmonės, mažos įmonės ir vidutinės įmonės kriterijai:

Įmonė, kuri neatitinka vidutinės, mažos arba labai mažos įmonės kriterijų, laikoma didele įmone.

Darbuotojų skaičius yra įmonės vidutinis metinis darbuotojų skaičius. Jis apskaičiuojamas vadovaujantis Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-249.

Įmonės finansiniai duomenys imami iš paskutinių metų, o jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – iš paskutinių dvejų metų patvirtintų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių arba iš įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių. Jeigu sudaryti ir tvirtinti metines finansines ataskaitas arba metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonei nėra privaloma, įmonės finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis kitais finansiniais dokumentais, kuriuose sukauptos informacijos pakanka Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti.

Skaičiuojant aukščiau paminėtus rodiklius, vertinami ne tik deklaranto (SVV subjekto statusą deklaruojančios įmonės) rodikliai, bet ir su deklarantu susijusių įmonių ir partnerinių įmonių atitinkami rodikliai. Pildant SVV deklaraciją reikia deklaruoti visas su deklarantu susijusias įmones, jų susijusias ir partnerines įmones, taip pat deklaranto partnerines įmones, partnerinių įmonių susijusias įmones, jei jos su deklarantu susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais.

Pildant SVV deklaraciją ir nustatant deklaranto SVV subjekto statusą, reikia atkreipti dėmesį į šias nuostatas:

• Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius.
• Jei paraiškos vertinimo metu paaiškėja, kad po deklaravimo dienos deklarantas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito verslo subjekto (-ų), arba įsigijo 25 procentus ir daugiau kitos įmonės akcijų, deklaranto SVV subjekto statusas nustatomas pagal po prijungimo ar akcijų įsigijimo sandorio sudarymo dienos atsiradusius įmonių tarpusavio ryšius.
• Jei SVV subjektas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito (-ų) verslo subjekto (-ų) ir dėl to tapo didele įmone, šio verslo subjekto duomenys užpraeitais ir užužpraeitais metais nėra vertinami ir tokia įmonė laikoma didele.
• Jei įmonės dalyvis (akcininkas ar steigėjas), turintis 25 proc. ar daugiau akcijų ar dalyvių balsų, yra valstybė ar savivaldybė, jų institucija, įstaiga ar jos kontroliuojamas juridinis asmuo, įmonė nėra SVV subjektas (išskyrus SVVPĮ numatytas išimtis).
• Jei deklaranto SVV subjekto statusas keitėsi per paskutinius dvejus metus, SVV subjekto statusas nustatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.
  
  SVV subjekto statuso vertinimas pagal metus

• Sumuojant atitinkamus rodiklius, prie deklaranto rodiklių partnerinės įmonės rodikliai sumuojami proporcingai turimų dalyvių balsų skaičiui (pvz., jei deklarantas turi 40 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius taikomas 0,4 koeficientas). Susijusios įmonės atitinkami rodikliai sumuojami pilna apimtimi, neatsižvelgiant į turimų balsų skaičių (pvz., jei deklarantas turi 60 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius abiejų įmonių rodikliai yra susumuojami).

Pildant SVV statuso deklaraciją:

• dvejus metus veikianti įmonė (deklarantas) deklaracijoje nurodo praeitų ir užpraeitų metų duomenis. Pvz., 2018 m. birželio mėn. įsteigta įmonė, deklaruodama savo statusą 2021 m. kovo mėn., pildo 2018 m. ir 2019 m. duomenis. Po 2020 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo turi pildyti atitinkamai 2019 m. ir 2020 m. duomenis;
• trejus ar daugiau metų veikianti įmonė nurodo praeitų, užpraeitų ir užužpraeitų metų duomenis. Pvz., 2013 m. įsteigta įmonė, deklaruodama savo statusą 2021 m., pildo 2020 m., 2019 m. ir 2018 m. duomenis;
• naujai įsteigta įmonė, kurios metiniai finansiniai duomenys dar nepatvirtinti, pildo prognozinius duomenis, o jei ši įmonė turi partnerinių ir (ar) susijusių įmonių, kurios veikia dvejus metus ar ilgiau – pildomi šių įmonių patvirtinti duomenys. Pvz., 2021 m. įsteigta įmonė turi susijusią įmonę veikiančią nuo 2012 m., įmonė deklaruodama savo statusą 2021 m. deklaracijoje nurodo prognozinius 2021 m. duomenis, bei susijusios įmonės duomenis už 2020 m. ir 2019 m.

Norminiai dokumentai

• Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas
• Ūkio ministro įsakymas dėl SVV subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir SVV subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo
• Ūkio ministro įsakymas dėl SVV subjektų vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo

Pavyzdžiai

• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi dvi partnerines įmones: UAB B ir UAB C, kurioms priklauso po 38 % UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi susijusią įmonę UAB B, kuriai priklauso 60 % UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A, kurios po 20 % akcijų priklauso UAB B, UAB C ir UAB D.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi tris akcininkus, kurie yra fiziniai asmenys ir kuriems atitinkamai priklauso 30 %, 35 % ir 35 % UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi tris akcininkus, iš kurių vienam UAB B priklauso 25 % akcijų, o UAB D – 65 % akcijų.

Remiantis REGLAMENTO (ES) NR. 2023/2831 nuostatomis, įmonė yra bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepaisant jos teisinio statuso ir finansavimo būdų, t. y. ir fizinis asmuo, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą.

ATSISIŲSTI vienos įmonės deklaracijos formĄ

Skaičiuojant de minimis pagalbą paskolos gavėjui palūkanos skaičiuojamos nuo visos paskolos sumos visam paskolos laikotarpiui.

De minimis pagalbos, suteikiamos paskolos gavėjui, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

SE= K x T x (N orientacinė + R - N faktinė)

• SE – de minimis pagalbos dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu;
• K – Paskolos suma Eur;
• T – Paskolos laikotarpis, išreikštas metais (skaičiai apvalinami 2 (dviejų) skaitmenų po kablelio tikslumu);
• N orientacinė – Europos Komisijos kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną skelbiama orientacinė palūkanų norma;
• R - Europos Komisijos komunikate nustatyta marža;
• N faktinė – Paskolos sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma.

Paskolos sutartyje turi būti įrašyta nuostata, kad paskola yra teikiama kaip de minimis pagalba, nurodant de minimis pagalbos dydį, išreikštą subsidijos ekvivalentu.

Avansiniai mokėjimai yra galimi pagal išankstines sąskaitas.

Mokėjimo prašymą pateikite vadovaudamiesi instrukcija.